D. Trumpas jau daugiau kaip du mėnesius eina pareigas, ir Baltuosiuose rūmuose gali pradėti aiškėti, kad tokiam aštriam ir sudėtingam konfliktui užbaigti gali prireikti laiko.
Praėjusį savaitgalį duodamas interviu televizijai JAV prezidentas prisipažino, kad žadėdamas užbaigti karą per vieną dieną, jis buvo „šiek tiek sarkastiškas“.
Yra daugybė priežasčių, kodėl pažanga lėtesnė, nei D. Trumpo komanda galėjo tikėtis.
V. Putinas bando rusifikuoti ukrainiečius, gyvenančius okupuotose teritorijos: liepė rinktis
Pirma, prezidento tikėjimas savo asmeninės, individualios diplomatijos galia galėjo būti klaidingas. Jis ilgai tikėjo, kad bet kokią tarptautinę problemą galima išspręsti, jei atsisės su kitu vadovu ir susitars. Pirmą kartą D. Trumpas su Vladimiru Putinu kalbėjosi vasario 12 d., ir šį pusantros valandos trukusį pokalbį jis apibūdino kaip „labai produktyvų“. Abu lyderiai vėl kalbėjosi kovo 18 d.
Tačiau akivaizdu, kad šiais telefoniniais pokalbiais nepavyko pasiekti, kad D. Trumpas iš karto pasiektų 30 dienų trukmės laikinąsias paliaubas. Vienintelė esminė nuolaida, kurią jis išspaudė iš V. Putino, buvo pažadas nutraukti Rusijos išpuolius prieš Ukrainos energetikos objektus, o Ukraina kaltina jį, kad jis šį įsipareigojimą pažeidė praėjus kelioms valandoms po pokalbio.
Antra, Rusijos diktatorius aiškiai parodė, kad neketina skubėti. Pirmuosius viešus komentarus apie derybas jis išsakė praėjusią savaitę spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta praėjus visam mėnesiui po telefoninio pokalbio su D. Trumpu.
Susiję straipsniai
V. Putinas parodė, kad ryžtingai nepritaria JAV dviejų etapų strategijai, pagal kurią siekiama laikinų paliaubų prieš pradedant kalbėti apie ilgalaikį susitarimą. Vietoj to jis sakė, kad bet kokiose derybose turi būti sprendžiamos, jo nuomone, „pagrindinės karo priežastys“, t. y. jo nuogąstavimai, kad besiplečiantis NATO aljansas ir pats Ukrainos kaip suverenios valstybės egzistavimas kelia grėsmę Rusijos saugumui. Jis taip pat išdėstė išsamius klausimus ir sąlygas, į kurias būtina atsakyti ir kurias būtina įvykdyti prieš sudarant bet kokį susitarimą.
Trečia, gali būti, kad JAV strategija, pagal kurią pradinis dėmesys buvo sutelktas į Ukrainą, buvo klaidingai įvertinta. Baltieji rūmai buvo įsitikinę, kad prezidentas V. Zelenskis yra kliūtis taikai. Vakarų diplomatai pripažįsta, kad Ukrainos vyriausybė lėtai suvokė, kaip stipriai pasaulis pasikeitė atėjus D. Trumpui.
Tačiau JAV spaudimas Kyjivui, privedęs prie dabar jau liūdnai pagarsėjusios konfrontacijos Ovaliajame kabinete – kai D. Trumpas ir jo viceprezidentas J. D. Vance'as plūdo Ukrainos vadovą – pareikalavo laiko, pastangų ir politinio kapitalo.
Be to, tai sugriovė transatlantinius santykius, supriešindama Europą ir JAV – tai dar viena diplomatinė problema, kuriai išspręsti prireikė laiko. Visą tą laiką Vladimiras Putinas sėdėjo ir mėgavosi šou.
Ketvirta, dėl paties konflikto sudėtingumo sunku rasti bet kokį sprendimą. Iš pradžių Ukraina pasiūlė laikinas paliaubas ore ir jūroje.
Tačiau praėjusią savaitę Džidoje vykusiose derybose JAV primygtinai reikalavo, kad bet kokios neatidėliotinos paliaubos apimtų ir daugiau kaip 1200 km ilgio fronto liniją rytuose. Dėl to bet kokių paliaubų tikrinimo logistika iš karto tapo sudėtingesnė. V. Putinas, žinoma, tai atmetė.
Tačiau net ir jo pritarimas kuklesniam pasiūlymui – nutraukti išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą – nėra be problemų. Būtent šio pasiūlymo detalės užims didžiąją dalį techninių derybų, kurios, kaip tikimasi, vyks pirmadienį Saudo Arabijoje. Kariniai ir energetikos ekspertai sudarys išsamius potencialių branduolinių ir kitų elektrinių, kurios galėtų būti apsaugotos, sąrašus.
Jie taip pat bandys susitarti, kurios ginklų sistemos neturėtų būti naudojamos. Tačiau susitarti dėl skirtumo tarp energetikos ir kitos civilinės infrastruktūros gali užtrukti. Atminkite: Ukraina ir Rusija nesikalba tarpusavyje; jos atskirai ir dvišaliu pagrindu bendradarbiauja su JAV, kurios žada perduoti informaciją abiem pusėms. Tai vėlgi pailgina laiką.
Penkta, JAV dėmesys ekonominei paliaubų naudai atitraukė dėmesį nuo prioriteto – nutraukti kovas. D. Trumpas skyrė laiko bandymams susitarti dėl susitarimo, suteikiančio JAV įmonėms prieigą prie Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų. Vieni tai vertino kaip JAV investicijas į Ukrainos ateitį, kiti – kaip šalies gamtinių išteklių išviliojimą.
Prezidentas V. Zelenskis iš pradžių teigė, kad galėtų susitarti tik tuo atveju, jei JAV pažadėtų suteikti Ukrainai saugumo garantijas, kurios atgrasytų nuo būsimos Rusijos agresijos. Baltieji rūmai nesutiko, teigdami, kad JAV kasybos įmonių ir darbuotojų buvimas būtų pakankama atgrasymo priemonė. Galiausiai V. Zelenskis pripažino pralaimėjimą ir pareiškė, kad sutiks su susitarimu dėl iškasenų be saugumo garantijų. Tačiau, nepaisant to, JAV dar nepasirašė susitarimo, tikėdamosi dar kartą pagerinti sąlygas, galbūt įtraukiant galimybę naudotis Ukrainos branduolinėmis elektrinėmis ar net tapti jų savininku.
Karų užbaigimas gali būti sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko. Be D. Trumpo postūmio nebūtume pasiekę šio etapo, tačiau pažanga nebuvo tokia greita ar paprasta, kaip jis manė.
Parengta pagal BBC inf.