S. Beseda tarnavo Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), kol atsistatydino po to, kai jo padalinys buvo apkaltintas dalijimusi klaidinga žvalgybos informacija su V. Putinu jo plataus masto invazijos į Ukrainą išvakarėse.
Pirmadienį Rijade kartu su juo derybose dalyvauja Grigorijus Karasinas, kuris 2000–2005 m. dirbo ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.
Rusijos delegacija į derybas atvyko kilus susirūpinimui, kad V. Putinas vilkina paliaubų susitarimą, siekdamas laimėti laiko mūšio lauke.
Pirmadienio derybų grupė yra faktiškai žemesnio rango, palyginti su tuo, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitiko su Sergejumi Lavrovu pirmosiose derybose vasario mėn.
Derybos vyks po sekmadienį vykusių pirminių JAV ir Ukrainos diskusijų, kurios taip pat vyko Rijade.
Kyjivo delegacijai vadovaujantis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sakė, kad tikisi, jog diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama pasiūlymams dėl energetikos objektų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos.
Pranešama, kad S. Besedos FSB padalinys teikė V. Putinui žvalgybinę informaciją jo šalies invazijos į Ukrainą išvakarėse. Jo padalinys dirbo Ukrainoje, rinko žvalgybinę informaciją ir, kaip pranešama, telkė paramą Rusijai, tačiau dėl nesėkmių S. Beseda buvo suimtas ir įkalintas Maskvos Lefortovo kalėjime. Galiausiai praėjusių metų birželį jis atsistatydino iš užimamų pareigų.
Prie jo prisijungė 75 metų Rusijos senatorius G. Karasinas, anksčiau dirbęs pasiuntiniu Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju.
Būdamas Jungtinėje Karalystėje, G. Karasinas padėjo V. Putinui ir tuometiniam ministrui pirmininkui Toniui Bleirui vesti pokalbius dėl karo Irake. Maskva prieštaravo JAV ir Jungtinės Karalystės karinei intervencijai, tačiau G. Karasinas sakė, kad jų nesutarimai buvo sprendžiami „brandžiai“.
2022 m. jis paskelbė apie draudimą britų diplomatams atvykti į Rusijos senatą, kuris, pasak jo, buvo „paprastas, nors ir nemalonus“ atsakas į Jungtinės Karalystės sprendimą neįleisti Rusijos diplomatų į parlamentą.
G. Karasinas sumenkino derybų Saudo Arabijoje reikšmę, sakydamas, kad Maskva tikisi pasiekti „bent jau tam tikrą pažangą“.
„Vykstame nusiteikę kovoti dėl bent vieno klausimo sprendimo“, – sakė jis, turėdamas omenyje Juodosios jūros grūdų iniciatyvos atnaujinimą.
2022 m. liepos mėn. Stambule Turkija, JT, Rusija ir Ukraina pasirašė iniciatyvą, kuria buvo siekiama atnaujinti grūdų eksportą iš Ukrainos uostų.
Iš Ukrainos pusės deryboms vadovauja R. Umerovas, kuris nuo 2023 m. ėjo šalies gynybos ministro pareigas.
Tačiau taikos derybos jam nėra svetimos. Jis dalyvavo Rusijos ir Ukrainos derybose 2022 m. kovo mėnesį, praėjus kelioms savaitėms po Maskvos invazijos.
Per derybas Kremlius apkaltino jį šnipinėjimu JAV naudai ir sąmoningu derybų vilkinimu siekiant naudos Kyjivui.
Vėliau kartu su Rusijos milijardieriumi Romanu Abramovičiumi jis patyrė įtariamą apnuodijimą – abiem vyrams pasireiškė „raudonos akys, nuolatinis ir skausmingas ašarojimas, pleiskanojanti rankų ir veido oda“, rašė „Wall Street Journal“.
Vėliau R. Umerovas teigė, kad jam „viskas gerai“, ir perspėjo nepasitikėti „nepatikrinta informacija“.
Prie R. Umerovo prisijungė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa, kuris iki karo mokėsi JAV kariuomenės koledže Kanzase.
Nepaisant to, kad studijas jis nutraukė netrukus po V. Putino invazijos, 2022 m. birželį, kai jis vadovavo 5-ajam šturmo pulkui, P. Palisa pelnė koledžo diplomą.
Jis kovėsi mūšyje dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje, kurį karo analitikai laiko vienu kruviniausių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Pernai jis buvo paskirtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotoju, pavaduojančiu Andrijų Jermaką, kuris šio mėnesio pradžioje Saudo Arabijoje vadovavo taikos deryboms su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Parengta pagal „The Telegraph“ inf.