Tarp nukentėjusiųjų po to, kai raketa pataikė į mokyklas ir gyvenamuosius pastatus Sumų mieste, buvo septyniolika vaikų, pirmadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
„Kiekviena tokia diena, visos naktys su Rusijos raketomis ir dronais prieš mūsų šalį, kiekviena karo diena reiškia nuostolius, skausmą ir destrukciją, kurios Ukraina niekada nenorėjo“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė: „Rusija turi liautis bombardavusi mūsų miestus ir nutraukti karą prieš civilius gyventojus.“
Kremlius patvirtino apie asmenišką dovaną D. Trumpui: detalės paliko paslaptyje
Netrukus po V. Zelenskio komentarų Rusijos žiniasklaida pranešė, kad JAV ir Rusijos pareigūnai baigė 12 valandų trukusias derybas Saudo Arabijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui stengiantis tarpininkauti dėl ribotų paliaubų.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Maskvai ir Vašingtonui buvo nusiųstas bendro pareiškimo projektas, kurį šalys ketina patvirtinti ir paskelbti antradienį.
Ukraina ir Rusija iš esmės susitarė dėl vieno mėnesio smūgių energetikos infrastruktūrai sustabdymo po to, kai D. Trumpas praėjusią savaitę kalbėjosi su šalių vadovais. Tačiau išlieka neaiškumų dėl to, kaip ir kada įsigalios dalinis ugnies nutraukimas – ir ar jo taikymo sritis apims ne tik energetikos infrastruktūrą, bet ir kitus svarbius objektus, pavyzdžiui, ligonines, tiltus ir gyvybiškai svarbias komunalines paslaugas teikiančias įmones.
Susiję straipsniai
JAV pareigūnai sekmadienio vakarą surengė pirmines derybas su Ukraina, o pirmadienį atskirai derėjosi su Rusija.
Tikimasi, kad JAV bendraus su abejomis delegacijomis atskirai, kad galutinai suderintų detales ir susitartų dėl atskirų priemonių laivybos saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti. „Galutinis tikslas – 30 dienų paliaubos, per kurias aptarsime nuolatines paliaubas. Esame netoli nuo to“, – savaitgalį interviu Tuckeriui Carlsonui sakė JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Prasidėjus Rusijos ir JAV deryboms Rijade, D. Trumpas pareiškė, kad tikisi, jog Vašingtonas ir Kyjivas netrukus pasirašys susitarimą dėl pajamų iš Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų pasidalijimo.
D. Trumpas taip pat sakė žurnalistams, kad JAV kalbasi su Ukraina apie galimybę jos įmonėms tapti Ukrainos elektrinių savininkėmis.
Kalbėdamas žurnalistams Vašingtone D. Trumpas išvardijo klausimus, kurie, pasak jo, yra svarstomi: „Dabar kalbame apie teritoriją. Kalbame apie demarkacijos linijas, kalbame apie energetiką, elektrinių nuosavybę“.
Ukrainos pareigūnai pritarė sutarties dėl naudingųjų iškasenų pasirašymui, tačiau V. Zelenskis viešai atmetė idėją, kad JAV įmonėms priklausytų Ukrainos elektrinės.
Prieš derybas S. Witkoffas, kurį D. Trumpas paskyrė savo asmeniniu pasiuntiniu V. Putinui, padarė keletą prorusiškų pareiškimų, kuriais, atrodo, įteisino Rusijos surengtus referendumus keturiuose Ukrainos regionuose.
Kalbėdamas su T. Carlsonu S. Witkoffas teigė, kad keturiuose regionuose, kuriuose Maskva surengė plačiai pasmerktus referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos, „didžioji dauguma žmonių pareiškė, kad nori būti Rusijos valdžioje“.
Referendumai Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporožios srityse buvo plačiai smerkiami Vakaruose kaip neteisėti ir laikomi menkai pridengtu bandymu pateisinti neteisėtą Rusijos įvykdytą regionų aneksiją. Jų aneksija buvo didžiausias prievartinis teritorijos užgrobimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
S. Witkoffo noras pakartoti Kremliaus kalbas ir jo pagyros Putinui tikriausiai padidins nerimą Ukrainoje ir Europos sostinėse.
Pirmadienį paskelbtame interviu žurnalui „Time“, kuris buvo duotas prieš S. Witkoffo pastabas, V. Zelenskis sakė, kad kai kurie JAV pareigūnai pradėjo tikėti V. Putino žodžiais net tada, kai jie prieštaravo jų pačių žvalgybinei informacijai.
„Manau, kad Rusijai pavyko paveikti kai kuriuos Baltųjų rūmų komandos žmones per informaciją“, – sakė jis. „Jų signalas amerikiečiams buvo, kad ukrainiečiai nenori nutraukti karo ir reikia kažką daryti, kad juos priverstume“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Maskvos ir Kyjivo nuomonės dėl to, kokios būtų priimtinos taikos sutarties sąlygos, vis dar smarkiai išsiskiria, ir nėra jokių ženklų, kad V. Putinas atsisakė kokių nors savo maksimalistinių tikslų kare prieš Ukrainą.
Maskva iškėlė keletą maksimalistinių sąlygų bet kokiam ilgalaikiam susitarimui – dauguma jų Kyjivui ir jo sąjungininkams Europoje yra nrepiimtinos. Tarp šių sąlygų yra bet kokios užsienio karinės pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina sustabdymas, jos ginkluotųjų pajėgų dydžio apribojimai ir keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusija neteisėtai aneksavo po 2022 m. surengtų referendumų, tarptautinis pripažinimas.
Kremlius taip pat davė suprasti, kad nepritars bet kokiam Vakarų karių buvimui Ukrainoje – tai, ką Kyjivas laiko esminiu dalyku siekiant užsitikrinti ilgalaikes saugumo garantijas.
Ukraina tebėra labai skeptiškai nusiteikusi bet kokio Rusijos susitarimo atžvilgiu, nurodydama ankstesnius atvejus, kai Maskva nesilaikė savo įsipareigojimų.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.