E. Imamoglu, labai populiarus pasaulietinis veikėjas, kuris buvo laikomas labiausiai tikėtinu kitu prezidentu, pakeisiančiu islamistą R. T. Erdoganą, atsakė aistringu raginimu rengti masines demonstracijas, kad būtų išsaugota demokratija 86 milijonus gyventojų turinčioje NATO valstybėje.
Sekmadienį teismas oficialiai areštavo E. Imamoglu dėl kaltinimų korupcija, kol vyks teismo procesas, o opozicija teigia, kad tai yra politiškai motyvuotas „perversmas“. Jis taip pat buvo oficialiai pašalintas iš didžiausio Turkijos miesto mero pareigų tą pačią dieną, kai vėliau buvo išrinktas oficialiu Respublikonų liaudies partijos (CHP) kandidatu į prezidentus.
„Šiandien Turkija atsibudo po didžiulės išdavystės. Vykdomas teisminis procesas nėra teisminis procesas. Tai visiška neteisminė egzekucija“, – pareiškė E. Imamoglu platformoje „X“.
Turkijoje tęsiasi protestų banga: neatbaido ir pareigūnų panaudotos priemonės
Prancūzija suskubo pasmerkti K. Imagoglu ir kitų opozicijos veikėjų įkalinimą kaip „rimtą išpuolį prieš demokratiją“.
Nuo pirmojo K. Imagoglu sulaikymo trečiadienį dešimtys tūkstančių šalininkų išėjo į gatves daugiau nei dešimtyje miestų, kartais susirėmę su riaušių policija ir susidūrę su vandens patrankomis net tokiose konservatyviose tvirtovėse kaip R. T. Erdogano gimtasis miestas Rizė.
Protestuotojai išėjo nepaisant draudimų rengti demonstracijas, įvestų po K. Imagoglu sulaikymo, ir bandymų apriboti visuotinio pykčio dėl vyriausybės veiksmų nušvietimą žiniasklaidoje.
Susiję straipsniai
R. T. Erdoganas nugalėtas prie balsadėžės
R. T. Erdoganas prieš opoziciją nusiteikė po to, kai CHP netikėtai įtikinamai laimėjo 2024 m. savivaldos rinkimuose visos šalies miestuose, net rajonuose, kurie ilgą laiką buvo valdančiosios AK partijos tvirtovės.
Griežtai įspėdamas protestuotojus apie galimas jų veiksmų pasekmes, R. T. Erdoganas pavadino demonstracijas „gatvės teroru“ ir taip pat turėjo žinutę CHP, kuriai priklauso jo suimtas varžovas. „Mes tikrai neleisime CHP ir jos šalininkams provokacijomis trikdyti viešąją tvarką ir trikdyti mūsų tautos ramybę“, – sakė prezidentas platformoje „X“.
E. İmamoglu nuo pat sulaikymo laikėsi iššaukiančio tono ir paskelbė raginimą rinkėjams paremti jį kaip CHP kandidatą, kuris 2028 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose varžysis su R. T. Erdoganu. Dabar jau buvęs Stambulo meras buvo vienintelis kandidatas atviruose partijos pirminiuose prezidento rinkimuose, kurie vis dėlto sulaukė didelio žmonių aktyvumo. Galiausiai CHP teigė, kad palaikyti E. İmamoglu balsavime dalyvavo 15 mln. žmonių.
„Vienaip ar kitaip jūs būsite nugalėtas“, – sakė E. İmamoglu R. T. Erdoganui platformoje „X“, ragindamas visus Turkijos gyventojus dalyvauti CHP pirminiuose rinkimuose.
„Kviečiu savo 86 milijonus piliečių bėgti prie balsadėžių ir paskelbti savo kovą už demokratiją ir teisingumą visam pasauliui, – sakė jis. – Aš stoviu aukštai, niekada nenusileisiu.“
Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto atstovas Soneras Cagaptay E. İmamoglu suėmimą vertino kaip lemtingą Turkijos politinės istorijos momentą. Jis teigė, kad Turkija dabar perėjo nuo vadinamojo „konkurencinio autoritarizmo“, kai opozicija turi galimybę laimėti R. T. Erdoganui palankius rinkimus, prie tiesioginės autoritarinės sistemos.
„Taigi nuo šio momento, deja, manau, kad Turkija yra autoritarinė sistema“, – „Politico“ sakė S. Cagaptay.
Beprecedentis išpuolis
Nuo pat sulaikymo E. İmamoglu valdžios institucijų buvo apklausiamas daugiau nei devynias valandas ir kategoriškai neigė jam pateiktus kaltinimus. Trečiadienį prieš jį ir daugiau nei 100 kitų asmenų, įskaitant politikus, verslininkus ir žurnalistus, buvo pradėti du atskiri tyrimai.
Tyrimai pradėti kitą dieną po to, kai universiteto vadovybė panaikino E. İmamoglu diplomą, kuris yra būtinas norint dalyvauti prezidento rinkimuose. Tyrime, kuris tapo pagrindu sekmadienį oficialiai suimti, Stambulo vyriausioji prokuratūra apkaltino E. İmamoglu „nusikalstamos organizacijos įkūrimu ir vadovavimu jai, kyšių ėmimu, turto prievartavimu, neteisėtu asmens duomenų fiksavimu ir konkurso klastojimu“.
Prokuratūra taip pat pareiškė „rimtus įtarimus“, kad E. İmamoglu dalyvavo „padedant ginkluotai teroristinei organizacijai“, turėdama omenyje įtariamus ryšius su prokurdiškomis grupuotėmis. Teismų sistema dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl kaltinimų terorizmu. E. İmamoglu partijos lyderis taip pat užsiminė, kad R. T. Erdoganas netgi siekia perimti pačią opozicinę CHP.
CHP pirmininkas Ozguras Ozelis paskelbė apie balandžio 6 d. šaukiamą neeilinį suvažiavimą, kad būtų pašalinta galimybė, jog R. T. Erdogano vyriausybė paskirs patikėtinį vadovauti partijai. „Jie nori paskirti Atatiurko partijos patikėtinį“, – sakė O. Ozelis, turėdamas omenyje šiuolaikinės Turkijos ir pačios CHP įkūrėją Mustafą Kemalį Atatiurką.
„Mes paskelbsime visai Turkijai, kad blokuojame bet kokius bandymus paskirti patikėtinį, sušaukdami neeilinį partijos suvažiavimą“, – pridūrė jis.
R. T. Erdogano teisminis ir teisėsaugos aparatas taip pat pradėjo precedento neturintį puolimą prieš pagrindinę opoziciją ir jos šalininkus. Valdžios institucijos sulaikė 343 protestuotojus, o nemažai opozicijos socialinės žiniasklaidos paskyrų buvo užblokuotos ir apribotas socialinės žiniasklaidos platformų pralaidumas.
Turkijoje populiari bendravimo priemonė „WhatsApp“ kartais buvo nepasiekiama. Per penkias demonstracijų dienas provyriausybinė žiniasklaida vengė informuoti apie gatvės protestus. Kol E. İmamoglu buvo sulaikytas, prieš jį buvo pradėti kiti tyrimai, kaltinant jį pažeidimais, susijusiais su Stambulo savivaldybės atidarytais vaikų darželiais. Nuo tada, kai E. İmamoglu pradėjo eiti pareigas, prieš jį ir jo padėjėjus pradėta daugiau kaip 90 tyrimų.
Buvęs ilgametis R. T. Erdogano politinis sąjungininkas, buvęs prezidentas Abdullah Gulas įsikišo, kad primintų R. T. Erdoganui, jog jis taip pat praeityje buvo suimtas ir pasiųstas į kalėjimą.
„Tai, kas praeityje buvo padaryta prezidentui R. T. Erdoganui ir man, neturėtų būti daroma ir E. İmamoglu... Negalime prarasti teisinės valstybės ir teisingumo. Priešingu atveju, Turkija pralaimės“, – sakė A. Gulas.
1998 m. R. T. Erdoganas buvo nuteistas už religinės neapykantos kurstymą ir jam buvo uždrausta dalyvauti politikoje po to, kai būdamas Stambulo meru perskaitė eilėraštį.
Kas vyksta dabar?
Turkijos konstitucija riboja prezidentų įgaliojimus iki dviejų kadencijų, o dabartinė R. T. Erdogano kadencija baigiasi 2028 m. Jei parlamentas paskelbs pirmalaikius rinkimus, 71 metų R. T. Erdoganas galėtų teisėtai vėl kandidatuoti prieš baigiantis antrajai kadencijai.
Keli apžvalgininkai mano, kad R. T. Erdoganas nori surengti pirmalaikius rinkimus, nekandidatuodamas prieš E. İmamoglu, nes 54-erių metų E. İmamoglu daugelis laiko vieninteliu jį vienijančiu kandidatu, galinčiu nugalėti prezidento rinkimuose. (Nors R. T. Erdoganas yra sakęs, kad daugiau nebekovos rinkimuose, jis jau ne kartą yra apsimetęs, kad pasitraukia iš politikos, ir dauguma turkų jo žodžių nevertina rimtai).
E. İmamoglu laimėjo tris įnirtingas varžybas dėl didžiausio Turkijos miesto valdymo – ir, kas svarbu, CHP praėjusiais metais pavyko apversti kelis tradicinius Stambulo rajonus, kuriuos R. T. Erdoganas laikė patikimais savo islamistinės AK partijos bastionais. R. T. Erdogano vyriausybė teigia, kad tyrimai nėra politiškai motyvuoti, o visą krizę sukėlė „korupcija CHP viduje“.
Parengta pagal „Politico“ inf.