Strategiškai svarbus Melitopolio miestas Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje yra okupuotas Rusijos nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija.
Ukrainos kariuomenė jo užėmimą laikė lemiamu žingsniu – tokiu, kuris galėtų sutrikdyti Rusijos tiekimo linijas ir nutraukti sausumos koridorių, palaikantį Maskvos kontrolę Kryme, teigiama išsamiame „The New York Times“ atliktame JAV ir Ukrainos strateginio planavimo per visą plataus masto karą tyrime.
Ukrainos vyriausiuoju vadu vėliau paskirtas generolas Oleksandras Syrskis ėjo šalies sausumos pajėgų vado pareigas, kai, kaip pranešama, pasisakė už strategijos pakeitimą, t. y. už tai, kad pirmiausia iš Rusijos pajėgų būtų atkovota žemė Bachmute ir aplink jį Donecko srityje.
Susiję straipsniai
Pranešama, kad tuo metu vyriausiojo vado pareigas ėjęs Valerijus Zalužnas pritarė JAV remiamam planui sutelkti pagrindines pastangas siekiant Melitopolio, tačiau šiam planui prieštaravo O. Syrskis, kurio pusėn galiausiai stojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak neįvardytų JAV pareigūnų, kuriuos cituoja „The New York Times“, O. Syrskis taip pat ragino Melitopolio ašyje naudoti tik naujai apmokytas brigadas, o patyrusias brigadas, iš pradžių skirtas pietiniam puolimui, palikti puolimui į Bachmutą.
Nors Ukrainos pajėgoms pavyko Melitopolio ašyje pasistūmėti apie dešimt kilometrų į pietus, jos buvo sustabdytos pasiekusios pagrindinę Rusijos įtvirtinimų tinklo liniją, pastatytą rengiantis puolimui.
2023 m. vėlyvą pavasarį Bachmutas atiteko Rusijos pajėgoms. Šis mūšis buvo vadinamas vienu kruviniausių per visą karą. Nors tą vasarą Ukrainos pajėgos atkovojo dalį teritorijos aplink sugriautą miestą, puolimas baigėsi dar toli nuo tikslo atkovoti Bachmutą.
Galiausiai nė vienai iš trijų vasaros kontrpuolimo krypčių, kurios taip pat apėmė veržimąsi į pietvakarių Donecko sritį okupuoto Mariupolio kryptimi, nepavyko pasiekti operatyvinio proveržio.
Nuo to laiko, išskyrus Ukrainos bandymą 2023 m. pabaigoje pereiti Dniepro upę ir netikėtą tarpvalstybinį įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį 2024 m. rugpjūtį, kurie abu baigėsi pasitraukimu, Kyjivas laikėsi strateginės gynybos pozicijos, o būsimo kontrpuolimo perspektyvos buvo labai menkos.
Vienas Ukrainos pareigūnas laikraščiui „The New York Times“ pasakojo, kad matyti priimtą sprendimą pulti Bachmutą buvo „tarsi stebėti Melitopolio puolimo žlugimą dar prieš jam prasidedant“, o vienas aukšto rango JAV pareigūnas teigė, kad pasikeitus planui JAV „turėjo pasitraukti“ iš konsultavimo Ukrainai.
Pranešama, kad lemiamą vaidmenį formuojant O. Syrskio poziciją suvaidino tai, kad 2022 m. rudenį Ukraina išlaisvino didžiąją Charkivo srities dalį. Sėkminga operacija ne tik pakeitė karo eigą, bet ir, kaip pranešama, sustiprino jo pozicijas Ukrainos prezidento V. Zelenskio akyse, įtvirtindama jo įtaką karinėje strategijoje.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.