„Teismas nusprendė madam Le Pen skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurių dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, o dvejų metų bausmė gali būti sušvelninta. Ji taip pat penkerius metus negalės būti renkama į valstybines pareigas“, – sakė teisėja Bénédicte de Pertuis.
Taigi M. Le Pen nepateks į kalėjimą ir bausmę atliks su elektronine apyranke namuose. Jai taip pat nurodyta sumokėti 100 000 eurų baudą.
Remiantis „Journal du Dimanche“ apklausa, 37 proc. respondentų buvo pasirengę balsuoti už politikę pirmajame rinkimų ture, ji pirmauja tarp visų kitų galimų kandidatų. M. Le Pen į prezidento postą kandidatavo tris kartus. 2012 m. ji pirmajame ture pralaimėjo Francois Hollande'ui ir Nicolas Sarkozy. 2017 m. ir 2022 m. ji pateko į antrąjį turą, tačiau abu kartus nedidele balsų persvara pralaimėjo Emmanueliui Macronui.
Susiję straipsniai
Politikė buvo pripažinta kalta dėl Europos Parlamento lėšų pasisavinimo. Be to, apkaltinamasis nuosprendis paskelbtas dar aštuoniems Nacionalinio susivienijimo partijos parlamento nariams, o 12 buvo pripažinti kaltais dėl informacijos slėpimo. Jie buvo nuteisti negalėti būti išrinkti į valdžios institucijas.
Prancūzijos teismas pirmadienį nuteisė kraštutinių dešiniųjų lyderę M. Le Pen dėl kaltinimų valstybės lėšų pasisavinimu, susijusiu su fiktyvių darbo vietų apgaule Europos Parlamente (EP).
Šis nuosprendis gali sutrukdyti jai kandidatuoti 2027 m. prezidento rinkimuose.
Teisėjas bausmės dar nepaskelbė. Praėjusiais metais prokurorai paprašė teismo skirti M. Le Pen penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir pritaikyti penkerių metų trukmės draudimą eiti valstybines pareigas.
Pagrindinis kaltinimas buvo tas, kad M. Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ iš EP gavo pinigų parlamentarų padėjėjams, kurie iš tikrųjų dirbo partijai.
Ši byla buvo laikoma didele kliūtimi M. Le Pen pastangoms normalizuoti partijos įvaizdį. Byloje, kurioje, kaip teigiama, figūruoja beveik 7 mln. eurų suma, buvo apkaltinti iš viso 28 atsakovai.
Įtarimai, kurie siekia 2004–2016 m., M. Le Pen ir jos partiją slėgė ne vienerius metus.
Kremlius demokratinių normų pažeidimu vadina teismo sprendimą uždrausti M. Le Pen dalyvauti rinkimuose
Pirmadienį Kremlius pasmerkė Prancūzijos teismo sprendimą uždrausti kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen penkerius metus kandidatuoti į valstybines pareigas, pareiškęs, jog tai politiškai motyvuotas Europos demokratinių normų „pažeidimas“ .
M. Le Pen jau seniai kaltinama ryšiais su Kremliumi, Rusijos naratyvų atkartojimu ir politine bei finansine parama, gaunama iš Maskvos. Prancūzijos teismas uždraudė jai penkerius metus kandidatuoti į renkamas valstybines pareigas. Nuosprendis įsigaliojo nedelsiant, todėl dabar jos siekis kandidatuoti į Prancūzijos prezidentus per rikimus 2027 m. tapo labai abejotinas.
Paklaustas apie pirmadienį priimtą teismo sprendimą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Vis daugiau Europos sostinių eina demokratinių normų pažeidimo keliu“.
„Mes nenorime kištis į Prancūzijos vidaus reikalus ir niekada to nedarėme“, – sakė D. Peskovas. „Tačiau pastebime, kad Europos sostinės nesibodi nepaisyti demokratijos politiniame procese“, – pridūrė jis.
2023 m. birželį paskelbtoje ataskaitoje Prancūzijos parlamentas pasmerkė nuo seno M. Le Pen Nacionalinį sambūrį (RN) ir Rusiją siejantį ryšį, kritikavo „dažnus“ partijos narių ir Rusijos pareigūnų kontaktus, vadino juos Maskvos „komunikavimo kanalu“. M. Le Pen vadino pranešimą „nesąžiningu“ ir „politizuotu“.
Prancūzijoje jos partija buvo kritikuojama už tai, kad 2014 m. paėmė iš Rusijos banko 6 mln. eurų paskolą, kuri buvo grąžinta tik 2023 metais.
2017 m. kovą M. Le Pen Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, likus kelioms savaitėms iki tais metais vykusių Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo rato. 2017 ir 2022 m. M. Le Pen įveikęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš pastarąjį balsavimą sakė, kad M. Le Pen „yra finansiškai priklausoma nuo V. Putino ir jo režimo ir visada rodė jam palankumą“.
Maskvai užpuolus Ukrainą, M. Le Pen mėgino atsiriboti nuo V. Putino ir Rusijos.
Po 2024 m. parlamento rinkimų RN tapo didžiausia partija Prancūzijos parlamente, todėl M. Le Pen tikėjosi, kad turi postūmį 2027 m. pagaliau užimti Eliziejaus rūmus, pasinaudojusi visuomenės nepasitenkinimu imigracija ir brangstančiu gyvenimu.
Be 56 metų M. Le Pen, dėl kaltinimų valstybės lėšų pasisavinimu nuteisti dar devyni jos Nacionalinio sambūrio nariai, pasinaudoję Europos Parlamento lėšomis ir įdarbinę padėjėjus, kurie iš tikrųjų dirbo partijai. Dvylika padėjėjų nuteisti nuslėpę nusikaltimą. Teismo vertinimu, pasisavinta 2,9 mln. eurų.
Visiems RN pareigūnams, įskaitant M. Le Pen, uždrausta kandidatuoti į valstybines pareigas. Teisėjas taip pat skyrė M. Le Pen ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau politikė nesės į kalėjimą, o turės dėvėti elektroninę sekimo apykoję. Teisėjas patikslino, kad nuosprendis įsigalioja nedelsiant, net jei bus pateiktas apeliacinis skundas.
Į teismo verdiktą reagavo ne tik Kremlius, bet ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. „Je suis Marine!“ („Aš esu Marine!“), – palaikydamas politikę socialiniame tinkle X parašė V. Orbanas.
Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderis M. Salvini apkaltinamąjį nuosprendį M. Le Pen pavadino „karo paskelbimu“
Pirmadienį Italijos ministrės pirmininkės pavaduotojas ir partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini pavadino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Marine Le Pen nuteisimą ir draudimą penkerius metus dalyvauti rinkimuose „Briuselio paskelbtu karu“.
Prancūzijos teismas pirmadienį uždraudė M. Le Pen penkerius metus kandidatuoti į valstybines pareigas bei nurodė segėti elektroninę apykoję. M. Le Pen ir devyni jos Nacionalinio sambūrio (RN) partijos nariai nuteisti dėl valstybės lėšų pasisavinimo, susijusio su fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP).
Prieš imigraciją nusistačiusi M. Salvini nacionalistinė „Lyga“ Europos Parlamente priklauso tam pačiam kraštutinių dešiniųjų blokui „Patriotai už Europą“, kaip ir M. Le Pen partija, abu lyderiai yra artimi sąjungininkai.
„Paryžiuje jie pasmerkė Marine Le Pen ir norėtų pašalinti ją iš politinio gyvenimo. Blogas filmas, kurį regime ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė M. Salvini. Jis tai pavadino „Briuselio paskelbtu karu“ tokiu metu, kai „gąsdina“ Ursulos von der Leyen ir Emmanuelio Macrono „karo instinktai“. „Nesileisime įbauginami, nesustosime: visu greičiu pirmyn, mano drauge!“, – parašė jis.
Euroskeptikas M. Salvini, kurio „Lyga“ įeina į ministrės pirmininkės Giorgios Meloni dešiniųjų koalicinę vyriausybę, dažnai užsipuola ES vadovę U. von der Leyen ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Maconą.
Sureagavo ir Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų politikas Geertas Wildersas, pareiškęs, kad Prancūzijos teismo sprendimas jį šokiravo, ir pažadėjęs „100 procentų“ paramą M. Le Pen.
„Esu sukrėstas neįtikėtinai griežto nuosprendžio (…) Palaikau ir tikiu ja (M. Le Pen) visu 100 procentų bei esu tikras, kad ji laimės apeliaciją ir taps Prancūzijos prezidente“, – socialiniame tinkle X angliškai parašė G. Wildersas.