Kremlius vis labiau siekia pavergti Ukrainą, versdamas pakeisti šalies vadovybę, nes Maskvos karinės pastangos silpnėja, „The Moscow Times“ sakė penki šaltiniai, susipažinę su jo mąstymu, ir nepriklausomi ekspertai.
Tačiau kuo ilgiau ji vilkins taikos derybas dėl Ukrainos, tuo labiau Rusija rizikuoja prarasti JAV prezidento Donaldo Trumpo palankumą ir praleisti svarbią galimybę sudaryti didesnį susitarimą su Vašingtonu, pažymėjo šaltiniai.
Sekmadienį D. Trumpas sakė televizijai „NBC News“, kad yra „labai supykęs“ ir „įsiutęs“ ant Rusijos vadovo V. Putino už tai, kad šis užsipuolė Ukrainos prezidento V. Zelenskio patikimumą ir ragino Kyjivą priimti naują vadovybę.
Ukraina suskaičiavo virš 183 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų: primena tragišką Bučos istoriją
Visi „The Moscow Times“ šaltiniai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga dėl šio klausimo jautrumo.
Nepaisant JAV ir Rusijos derybų dėl taikos Ukrainoje ir pasirengimo V. Putino ir D. Trumpo aukščiausiojo lygio susitikimui, Kremlius ir toliau siekia savo maksimalistinių tikslų kare. Oficialiai Kremlius numato du galimus scenarijus savo tikslams pasiekti.
Pirmasis – Kyjivo kapituliacija, lemianti režimo pasikeitimą ir Ukrainos valstybės pertvarkymą Rusijos įtakoje, faktiškai paverčiant šalį į Baltarusiją panašiu satelitu.
Susiję straipsniai
Antrasis, kuklesnis variantas – Rusija sustiprintų savo kontrolę keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, apribodama Ukrainos politinę ir karinę nepriklausomybę.
Tačiau net ir šį ribotą planą bus sunku įgyvendinti, sutinka šaltiniai. Rusijos pajėgos dar turi įtvirtinti visišką okupuotų regionų kontrolę, o V. Zelenskis vargu ar sutiks savanoriškai atiduoti teritoriją. Vietoj to jis ir toliau siekia karinės ir politinės paramos iš sąjungininkų Briuselyje, Londone ir Paryžiuje.
Oficiali ir propagandinė Maskvos retorika nesikeičia.
„Jei derėsitės su dabartine Ukrainos vadovybe, negalite jos toliau vadinti „nacių režimu“, nes jums tektų su tuo režimu bendradarbiauti“, – mąstymą Kremliuje komentavo vienas Rusijos diplomatas.
Pasak dviejų Rusijos diplomatų ir Kremliui artimo šaltinio, Maskva dabar daugiausia dėmesio skiria trečiajai galimybei: diskredituoti V. Zelenskį D. Trumpo akyse, kad Vašingtonas paspaustų Kyjivą surengti prezidento rinkimus.
Šaltiniai teigė, kad Rusijos pareigūnai jau padarė pažangą šiose pastangose, kaip sėkmės pavyzdį nurodydami vasario 28 d. susirėmimą Ovaliajame kabinete.
Praėjusią savaitę kalbėdamas atominiame povandeniniame laive „Archangelsk“ Murmansko srityje V. Putinas primygtinai tvirtino, kad „demokratiniai rinkimai“ Ukrainoje galėtų vykti tik esant laikinai išorės administracijai, kuriai vadovautų JT ir JAV – tai neįprastas pasiūlymas, neturintis beveik jokio istorinio precedento.
Rusijos branduolinių povandeninių laivų laivynas yra pagrindinė jos „branduolinės triados“ – strateginio atgrasymo sistemos, paveldėtos iš Sovietų Sąjungos, – sudedamoji dalis.
Vizitas į Murmanską buvo antrasis per savaitę aukšto lygio V. Putino karinis pasirodymas, skirtas kaip signalas Kyjivui ir Vakarų sostinėms.
„Dabar griežtiname retoriką, kad mūsų reikalavimai Kyjivui būtų išgirsti ir priimti“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė vienas Rusijos diplomatas.
Kremlius mano, kad V. Zelenskis turi didelę tikimybę pralaimėti perrinkimą, ir ketina užtikrinti tokį rezultatą, tikėdamasis, kad jo įpėdinis bus labiau linkęs į kompromisus su Maskva.
„V. Zelenskis nesutiks su jokiomis teritorinėmis nuolaidomis. Turime spręsti problemos esmę: pašalinti jį“, – sakė Kremliui artimas šaltinis.
Su Maskvos užsienio politikos mąstymu susipažinęs aukšto rango Rusijos pareigūnas pritarė šiai nuomonei ir pavadino Ukrainos prezidento pasitraukimą „sėkmingu ir naudingu“ Rusijai rezultatu.
Ukraina nerengė rinkimų dėl karo padėties, kurią įvedė po Rusijos plataus masto invazijos.
Pastaraisiais mėnesiais V. Putinas ne kartą tvirtino, kad V. Zelenskio prezidentavimas yra neteisėtas, teigdamas, kad jo kadencija turėjo baigtis 2024 m. gegužę.
Ir nors anksčiau jis Ukrainos parlamento pirmininką, priešingai nei V. Zelenskį, vadino teisėtu partneriu, dabar jis visą Kyjivo vyriausybę vadina neteisėta.
Savo ruožtu V. Zelenskis yra sakęs, kad atsistatydintų, jei tai reikštų, kad Ukraina bus priimta į NATO.
„Načalnikas („Bosas“ – V. Putino pravardė tarp pareigūnų) asmeniškai nemėgsta V. Zelenskio, nes jis išdrįso viešai mesti jam iššūkį. Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – V. Zelenskis nebeturi vadovauti Ukrainai. Todėl mes sistemingai stumiame pasakojimą apie jo neteisėtumą ir būtinybę surengti rinkimus“, – sakė Rusijos diplomatas.
Maskva taip pat stengiasi pateisinti savo poziciją JAV. Kaip anksčiau rašė „The Moscow Times“, Rusijos užsienio reikalų ministerija siekė apkaltinti Kyjivą pažeidus siūlomas 30 dienų dalines paliaubas. Taip Maskva tikisi įtikinti Vašingtoną, kad V. Zelenskis prarado kariuomenės kontrolę.
„Išorės administravimas yra protinga prezidento iniciatyva, nes daugelis institucijų nebepaklūsta centrinei valdžiai. Tik pažiūrėkite, kaip Ukraina nesugeba laikytis paliaubų, – tikino Rusijos senatorius Vladimiras Džabarovas, buvęs KGB karininkas. – Netrukus ten gali kilti visiškas chaosas, įskaitant pilietinį karą.“
Iš tikrųjų paliaubos dar neįsigaliojo, o Kyjivas ir Maskva toliau keičiasi smūgiais.
V. Džabarovas taip pat užsiminė, kad V. Putino pasiūlymas dėl išorinio valdymo Ukrainoje gali sulaukti JAV, Kinijos ir Indijos paramos.
„Jei ES tam pasipriešins, Briuselis gali rimtai pakenkti savo santykiams su Vašingtonu“, – gąsdino jis.
Pasak Rusijos diplomato, V. Putinas atsisakys daryti bet kokias nuolaidas taikos derybose, kol V. Zelenskis eis savo pareigas.
„Net mažiausia nuolaida dabar būtų laikoma dovana ne D. Trumpui, o V. Zelenskiui. Tai V. Putinui nepriimtina“, – sakė diplomatas.
V. Putinas „veikia visiškai pagal Makiavelio patarimą – saugok, kas tavo, dosniai atiduok, kas ne. Jis pasirengęs pasiūlyti D. Trumpui Kanadą ir Grenlandiją mainais į Ukrainą ir Europą“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė Borisas Bondarevas, buvęs Rusijos diplomatas, kuris protestuodamas prieš invaziją atsistatydino iš Maskvos JT misijos Ženevoje.
Kremlius supranta, kad turi pasiūlyti D. Trumpui bent simbolinį gestą, kad išlaikytų jo susidomėjimą. Vienas iš tokių bandymų buvo Juodosios jūros grūdų sutarties atnaujinimas, apie kurį Amerikos pusė paskelbė su dideliu pasididžiavimu.
Tačiau šios pastangos žlugo, sakė Rusijos diplomatas.
„Ukrainiečiams, kurie ir taip eksportuoja grūdus į Vakarus, tai nėra taip svarbu. O kad tai būtų naudinga mums, D. Trumpui tektų spausti Europą, kad ši atšauktų sankcijas – o tai labai sunku, jei ne neįmanoma“, – sakė rusų diplomatas.
Nors Rusija vis dar laiko save stipresniąja šalimi, ji ir toliau nenori sutikti su paliaubomis – net ir mainais į galimą susitarimą su D. Trumpu.
Dėl to Kremlius atsidūrė keblioje padėtyje: viena vertus, negali užtikrinti karinės pergalės, kita vertus, nenori eiti į kompromisą su Ukrainos vadovybe.
Dėl to Maskva rizikuoja sužlugdyti derybas ir JAV ir Rusijos santykių atšilimą valdant D. Trumpui – ir netyčia vėl suvienyti Vakarus prieš Rusiją jam vadovaujant.
„Jei praleisime šią progą, D. Trumpas ne tik praras susidomėjimą susitarimu – jis gali sprogti iš pykčio. Ir tada J. Bidenas atrodys kaip malonus Kalėdų Senelis, palyginti su įsiutusiu D. Trumpu. Tikiuosi, kad mūsų vadovybė to nepamirš“, – sakė Kremliaus užsienio politikos komandai artimas šaltinis.
Sekmadienį kalbėdamas su „NBC News“ D. Trumpas pagrasino Maskvai smogti antriniais muitais, jei žlugs taikos derybos dėl Ukrainos.
„Jei Rusija ir aš nesugebėsime susitarti dėl kraujo praliejimo Ukrainoje sustabdymo ir jei manysiu, kad dėl to kalta Rusija – o taip gali ir nebūti, – bet jei manysiu, kad tai buvo Rusijos kaltė, įvesiu antrinius tarifus naftai, visai naftai iš Rusijos“, – sakė D. Trumpas.
Pasak politikos analitiko Georgijaus Bovto, V. Putino pasiūlymas dėl išorinio Ukrainos valdymo signalizuoja, kad Kremlius dabar siekia paversti šią šalį žlugusia valstybe.
„Tačiau joks JT išorinis valdymas niekada nebuvo įgyvendintas tikrai žlugusiai valstybei – net nebuvo mėginta to padaryti. O jei Ukraina iš tiesų tokia yra, tuomet nėra prasmės su ja pasirašyti ir paliaubų susitarimą“, – Maskvos pozicijos logiką apibūdino V. Bovtas.
Parengta pagal „The Moscow Times“ inf.