„Aš viską apie tai žinau, ir daugelis žmonių manė, kad ji nebus už nieką nuteista“, – sakė D. Trumpas per Baltuosiuose rūmuose vykusią vykdomojo įsako, skirto tam tikrai koncertų bilietų perpardavinėtojų praktikai tikrinti, pasirašymo ceremoniją, kurioje jam antrino atlikėjas, žinomas kaip Kid Rock.
Pirmadienį paskelbus triuškinantį nuosprendį, M. Le Pen, kuri yra Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ lyderė, buvo pripažinta kalta dėl Europos Parlamento lėšų pasisavinimo ir jai penkerius metus uždrausta kandidatuoti. Šis sprendimas reiškia, kad ji greičiausiai negalės kandidatuoti į Prancūzijos prezidentus 2027 m.
„Jai buvo uždrausta penkerius metus kandidatuoti, o ji buvo pagrindinė kandidatė“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje M. Le Pen, kuri apklausose prieš Prancūzijos prezidento rinkimus buvo pirmaujanti kandidatė. „Tai panašu į šią šalį, tai labai panašu į šią šalį“, – turėdamas JAV pridūrė D. Trumpas, kuris savo šalyje turėjo daugybę teisinių problemų.
Po nuosprendžio dėl lėšų pasisavinimo, M. Le Pen partija telkia žmones: kviečia išeiti į gatves
Anksčiau JAV pareigūnas, paklaustas apie teismo sprendimą, sakė, kad „kelia susirūpinimą“, kai žmonės yra pašalinami iš politikos.
Paklausta apie apkaltinamąjį nuosprendį ir bausmę, Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce žurnalistams sakė, kad Amerikos užsienio politikos departamentas „žino apie pranešimus dėl jos nuteisimo“.
„Žmonių pašalinimas iš politinio proceso kelia ypatingą susirūpinimą, turint omenyje agresyvią ir korumpuotą teisinę kovą, vykdomą prieš prezidentą D. Trumpą čia, Jungtinėse Valstijose“, – sakė T. Bruce, atsisakydama konkrečiai komentuoti M. Le Pen bylą.
Susiję straipsniai
Tačiau T. Bruce sakė, kad „gali nesutikti“ su žurnalisto pateiktu Prancūzijos politikės apibūdinimu kaip „kraštutinės dešinės asmens“.
„Nežinau, ar tai norėta pasakyti paniekinamai“, – sakė ji.
Pati M. Le Pen atmetė jos poltinei jėgai klijuojamą kraštutinių dešiniųjų etiketę, nes siekia normalizuoti savo partiją „Nacionalinis sambūris“ ir sustiprinti savo rinkimų šansus. Ji aršiai pasisako prieš imigraciją ir yra viena garsiausių kraštutinių dešiniųjų politikių Europoje.
T. Bruce atkreipė dėmesį į JAV viceprezidento J. D. Vance'o ugningą kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje vasario mėnesį, kurioje jis peikė Europą dėl, jo teigimu, kėsinimosi į žodžio laisvę.
„Mes, kaip Vakarai, turime padaryti daugiau nei tik kalbėti apie demokratines vertybes. Turime jomis gyventi“, – sakė ji, perfrazuodama J. D. Vance'o pastabas. J. D. Vance'as ne kartą atsisakė pripažinti, kad D. Trumpas 2020 m. rinkimus pralaimėjo Joe Bidenui.
Savo kalboje Miunchene J. D. Vance'as kritikavo Europos „senus, įsišaknijusius interesus“ už tai, kad jie „slepiasi po bjauriais, sovietinių laikų žodžiais, tokiais kaip „dezinformacija“, siekdami užgniaužti alternatyvius požiūrius ir užgniaužti galimybę, kad rinkimus laimėtų kitų pažiūrų kandidatas.
„Mes palaikome kiekvieno žmogaus teisę siūlyti savo požiūrį viešojoje erdvėje, sutikti ar nesutikti“, – sakė T. Bruce atkartodama J. D. Vance'ą.
Po teismo nuosprendžio M. Le Pen sulaukė kitų Europos kraštutinių dešiniųjų veikėjų, įskaitant Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, Italijos „Lygos“ partijos vadovą Matteo Salvini ir Nyderlandų populistą Geertą Wildersą, paramos. Nuosprendį taip pat kritikavo jų rėmėjas, artimas D. Trumpo sąjungininkas Elonas Muskas.
Vieni pirmųjų ėmusiu ginti nuteistos M. Le Pen taip pat buvo veikėjai Maskvoje.
Kremlius pirmadienį sukritikavo Prancūzijos teismo sprendimą uždrausti kraštutinių dešiniųjų lyderei M. Le Pen penkerius metus kandidatuoti į prezidento postą ir pavadino jį politiškai motyvuotu išpuoliu prieš demokratijos normas, pranešė „The Moscow Times“.
„Vis daugiau Europos sostinių eina demokratijos normų pažeidimo keliu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas pakomentuoti sprendimą.
„Mes nesikišame į Prancūzijos vidaus reikalus ir niekada nesikišome, – dėstė D. Peskovas. – Tačiau mūsų Europos sostinių stebėjimas rodo, kad jos nevengia peržengti demokratijos ribų politiniame procese.“
2023 m. birželio mėn. paskelbtoje Prancūzijos parlamento ataskaitoje aprašytas „ilgalaikis“ M. Le Pen partijos „Nacionalinis sambūris“ ryšys su Rusija. Joje taip pat buvo kritikuojami „dažni partijos veikėjų ir Rusijos pareigūnų kontaktai“, partija vadinama Maskvos „ryšių kanalu“.
M. Le Pen atmetė ataskaitą kaip „nesąžiningą“ ir „politizuotą“.
Daug dėmesio dėl jos ryšių su Rusija skiriama 6 mln. eurų paskolai, kurią jos partija 2014 m. paėmė iš Rusijos banko ir kuri buvo grąžinta tik 2023 m.
2017 m. kovą, likus kelioms savaitėms iki tais metais vykusių Prancūzijos prezidento rinkimų, ji Kremliuje susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Prieš jų 2022 m. pergale Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad M. Le Pen yra „finansiškai priklausoma nuo V. Putino ir jo režimo“ ir visada rodė jam „patiklumą“.
Nuo to laiko M. Le Pen stengėsi atsiriboti nuo V. Putino ir Rusijos po Maskvos invazijos į Ukrainą.
M. Le Pen dar gali apskųsti nuosprendį. Jei jos skundas bus atmestas, jai bus skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių dvejų metų bausmės vykdymas buvo atidėtas, o dvejus metus bausmę ji turės atlikti namų arešto sąlygomis.
Parengta pagal „Politico“ ir „The Moscow Times“ inf.