Pasak su byla susipažinusio asmens, kuris pateikė kol kas išsamiausią įtariamo sąmokslo aprašymą, siuntiniuose su kosmetika ir sekso žaislais supakuotose pagalvėse buvo paslėpti savadarbiai padegamieji įtaisai, pagaminti iš cheminių medžiagų, įskaitant itin reaktyvų magnį.
Šaltinio teigimu, cheminės medžiagos buvo uždegtos iš anksto numatytais detonatoriais, pritaikytais iš pigių kiniškų elektroninių prietaisų, naudojamų daiktams, pavyzdžiui, pamestiems raktams, sekti, o poveikį sustiprino tūbelės su kosmetikos priemonėmis, kurios atrodė kaip kosmetika, tačiau iš tikrųjų jose buvo gelio, pagaminto iš degių junginių, įskaitant nitrometaną.
„Šios bylos nagrinėjimas susijęs su Rusijos GRU įkvėpta nusikalstama veikla“, – sakė šaltinis, turėdamas omenyje Maskvos užsienio karinės žvalgybos agentūrą.
Agentūra „Reuters“ pirmą kartą pranešė tyrimo detales, remdamasi Lenkijos bylai artimo šaltinio pasakojimu ir pokalbiais su daugiau nei dešimčia Europos saugumo pareigūnų. Tyrimo rezultatai suteikia retą galimybę sužinoti, kaip vyksta Rusijos sabotažo kampanijos prieš Vakarus.
Europos saugumo vadovai spalio mėn. viešai paskelbė apie siuntinių padegimus, apibūdindami juos kaip Rusijos vykdomo „hibridinio karo“, kuriuo siekiama destabilizuoti Ukrainą remiančių šalių veikimą ir kuris apima tokias taktikas kaip padegimai ir kibernetinės atakos, dalį.
Jie teigė, kad siuntiniai, kurie užsidegė sandėliuose ir sukėlė gaisrus, buvo eksperimentinis bandymas būsimam Rusijos sąmokslui susprogdinti panašius paketus ore per krovininius skrydžius į Jungtines Valstijas ir Kanadą.
„Dėl karo Ukrainoje šie išpuoliai suintensyvėjo, jie tapo dažnesni ir įžūlesni“, – sakė Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų sekretorius Nicu Popescu, iki praėjusių metų pradžios dirbęs Moldovos užsienio reikalų ministru, o dabar – Europos užsienio santykių tarybos analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ garbės bendradarbis.
„Žinoma, tai kelia pavojų žmonėms, piliečiams visoje Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.
Kremlius atmetė kaltinimus, kad Rusija prisidėjo prie gaisrų. „Mes apie tai nieko nežinome“, – sakė „Reuters“ atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Neatmetame, kad tai tik dar viena netikra naujiena arba aklos rusofobijos apraiška“, – tikino jis.
Kremlius teigė, kad Europos įtarimai dėl Rusijos sabotažo ar hibridinės kampanijos yra visiškai nepagrįsti. GRU į „Reuters“ prašymą pakomentuoti neatsakė.
Paketai buvo susprogdinti liepos 19, 20 ir 21 d. DHL sandėliuose Didžiosios Britanijos Birmingemo mieste, Leipcige Vokietijoje ir netoli Lenkijos sostinės Varšuvos.
Du ES saugumo pareigūnai, susipažinę su įtariamais išpuoliais ir prašę neskelbti jų anonimiškumo, kad galėtų aptarti slaptą informaciją, teigė, kad Lenkijos atvejis buvo tipiška Rusijos žvalgybos metodams. Pareigūnai pridūrė, kad Rusijos vadovai dažnai verbuoja vietinius nusikaltėlius savo planams įgyvendinti, perduoda jiems pagrindines instrukcijas per „Telegram“ ir moka kiekvienam agentui iki kelių tūkstančių eurų už darbą.
Byloje aprašyti ingredientai ir uždegikliai yra plačiai prieinami parduotuvėse, kuriose prekiaujama tokiais produktais kaip trąšų žaliava ir pirotechnika, sakė Jaroslawas Stelmachas, buvęs bombų sprogdinimo specialistas, vadovaujantis saugos projektui – konsultacinei bendrovei, kuri, be kita ko, konsultuoja viešųjų pastatų saugumo klausimais.
Jis sakė „Reuters“, kad nedideli, neapdoroti prietaisai gali sukelti tik nedidelį gaisrą, tačiau juos gali būti sunku aptikti. „Tai labai pigus, labai veiksmingas ir labai anonimiškas sprogstamųjų įtaisų gamybos būdas“, – pridūrė jis.
„Karys“, „Marija“ ir veiksmai Lietuvoje
Pasak su tyrimu susipažinusio asmens, Lenkijos prokuratūros byla grindžiama mažiausiai penkių įtariamų tariamos sabotažo grupės narių parodymais ir įslaptintomis saugumo tarnybų išvadomis.
Nacionalinė prokuratūra agentūrai „Reuters“ pranešė, kad tyrėjai taip pat konfiskavo ketvirtą siuntinį, kuris Varšuvos sandėlyje nesprogo, todėl jie galėjo ištirti nepažeistą jo turinį.
Lenkijos tyrėjai teigia, kad Pietų Lenkijoje gyvenęs ukrainietis Vladyslavas D atliko pagrindinį vaidmenį sprogmenų padėjimo lėktuvuose operacijoje, veikdamas pagal per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ gautus nurodymus iš GRU pareigūno, kurį jis pažinojo tik kaip „Karį“, sakė šaltinis.
Lenkijos įstatymai neleidžia viešai skelbti asmenų, kuriems pateikti kaltinimai baudžiamosiose bylose, pavardžių. Tačiau įtariamojo pilnas vardas ir pavardė – Vladyslavas Derkavecas – buvo viešai atskleistas susijusioje teismo byloje Bosnijoje, kurioje nėra jokių tapatybės nustatymo apribojimų ir kurioje kitam įtariamam tariamo siuntinių sąmokslo nariui grėsė ekstradicija į Lenkiją.
Pasak Lenkijos prokuratūros bylai artimo asmens, liepos 18 d. Vladyslavas automobiliu „Opel Astra“ iš savo namų Katovicuose pervažiavo sieną į Lietuvos miestą Kauną, kur iš stovinčio automobilio bagažinės surinko keliolika daiktų.
Toliau 27 metų vyras nuvažiavo į Vilnių, kur supakavo į dėžes keturis paketus, kurių kiekviename buvo po pagalvę, taip pat kelios kosmetikos tūbelės ir sekso žaisliukai. Prieš juos užklijuodamas jis paspaudė du mygtukus, įjungdamas iš anksto suplanuotus detonavimo mechanizmus, atskleidė šaltinis, kuris teigė, kad įtaisai buvo tokio tipo, kad vartotojai galėjo nustatyti suveikimo laiką nuo kelių sekundžių iki kelių mėnesių į priekį.
Liepos 19 d. jis perdavė siuntinius vienam vyrui Vilniaus parke, kuris pavartojo kodinį žodį „Marija“, sakė asmuo. Tą pačią dieną siuntiniai buvo išsiųsti iš miesto, pridūrė jie.
Vladyslavas buvo suimtas Lenkijoje rugpjūčio pradžioje ir apkaltintas teroristinių veiksmų vykdymu Rusijos žvalgybos vardu. Sausio mėnesį Varšuvos teismas pratęsė jo sulaikymą netoli sostinės iki gegužės mėnesio, kol bus tęsiamas tyrimas.
Agentūrai „Reuters“ nepavyko susisiekti su sulaikytu Vladyslavu, o teismo paskirtas jo advokatas teigė negalįs komentuoti, nes nežino tyrimo, kuris yra ikiteisminio tyrimo stadijoje, detalių.
Lenkijos nacionalinė prokuratūra „Reuters“ sakė, kad įtariamasis neigė abu jam pateiktus kaltinimus, įskaitant darbą užsienio žvalgybos agentūrai, ir pateikė „išsamius paaiškinimus“ dėl savo veiksmų, kurių prokuratūra sakė negalinti atskleisti dėl tyrimo konfidencialumo.
Apklausiamas po sulaikymo Vladyslavas tyrėjams sakė, kad su „Kariu“ jį supažindino draugas ir kad jie bendravo tik per „Telegram“, sakė su tyrimu susipažinęs šaltinis.
Lenkijos prokurorai kaltina dar vieną vyrą, 44 metų Aleksandrą B., kad jis priklausė tai pačiai Lenkijoje užverbuotų žmonių grupei kaip ir Vladyslavas. Jie teigia, kad jo užduotis buvo paruošti dirvą taikiniams į Šiaurės Amerikos krovininius lėktuvus – jis organizavo sportbačių ir drabužių paketų siuntimą iš Varšuvos į Vašingtoną ir Otavą, kad surinktų informacijos apie siuntų apdorojimo metodus ir laiką.
Aleksandras buvo įtariamasis, kurį Lenkijos valdžios institucijos siekė išduoti iš Bosnijos, kur jis buvo viešai įvardytas kaip Rusijos pilietis iš Rostovo prie Dono Aleksandras Bezrukavijus. Sausio mėnesį Bosnijos sostinėje Sarajeve vykusiame teismo posėdyje jis sakė, kad nedalyvavo ir nieko nežinojo apie jokį sąmokslą, kurio tikslas – atakuoti sandėlius ar krovininius lėktuvus.
A. Bezrukavijus pralaimėjo kovą dėl ekstradicijos ir vasario mėn. buvo išduotas Lenkijai. Agentūrai „Reuters“ nepavyko susisiekti su sulaikytuoju ar jo advokatu. Pasak su Lenkijos tyrimu susipažinusio asmens, jis neigė jam pateiktus kaltinimus, įskaitant ir darbą užsienio žvalgybos agentūrai.
Parengta pagal „Reuters“ inf.