Pranešama, kad kaip kraštutinę priemonę kariškiai turės teisę nuskandinti įtartiną laivą, jei šis nepaklus jų įsakymams.
„Jei prieš ką nors tarptautiniuose vandenyse panaudosime ginkluotą jėgą ir taip pažeisime laivybos laisvę, viskas turi būti kruopščiai apgalvota. Jei karinės jūrų pajėgos ir gynybos pajėgos taiko šį įstatymą, jos turi turėti ir diplomatinį pagrindimą, ir atitinkamas priemones, t. y. laivus, ginklus, taip pat teisinę ir diplomatinę paramą“, – komentavo buvęs Estijos karinių jūrų pajėgų vadas Jüri Saska.
Pasak jo, teisė nuskandinti įtartiną laivą yra kraštutinė priemonė, kuri bus naudojama tik iškilus realiai grėsmei daugelio žmonių gyvybei arba siekiant išvengti didelio masto nelaimės.
Ir net tokiu atveju, prieš nuskandinant laivą, turi būti evakuota visa jo įgula.
„Net nežinau, kaip tai pakomentuoti. Jei būčiau laivo vadas, kaip turėčiau nuskandinti laivą, kurio įgulą pats evakavau? Juk evakuotas jis nebekelia pavojaus – nei kritinei infrastruktūrai, nei kam nors kitam. Šiuo atveju (laivo) patvinimas galėtų sukelti didelę grėsmę aplinkai. Viskas čia atrodo gana painiai“, – pastebėjo J. Saska.
Sausio 14 d. pranešta, kad NATO paskelbė apie naujos operacijos „Baltic Sentry“, skirtos Baltijos jūros infrastruktūrai apsaugoti, pradžią.
Pranešimas buvo paskelbtas per NATO Baltijos šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Estijos ministrė pirmininkė Kristen Michal. Aukščiausiojo lygio susitikime regiono lyderiai aptarė didėjančią grėsmę svarbiausiai povandeninei infrastruktūrai.
Vykdant operaciją „Baltic Sentinel“ saugumą užtikrina karo laivai ir orlaiviai. NATO generalinis sekretorius taip pat paskelbė apie jūrų dronų laivyno dislokavimą.
Sausio pabaigoje prie misijos prisijungė Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų penktos kartos daugiafunkciniai naikintuvai F-35A.