„Starlink“ tapo gyvybiškai svarbi Ukrainos pajėgoms, kovojančioms su Rusija.
Tačiau Kyjivas yra priklausomas nuo verslininko, kuris šiuo metu yra JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausiasis patarėjas, malonės.
Kovo mėnesį E. Muskas įspėjo, kad „visa fronto linija žlugs, jei ją („Starlink“ palydovų sistemą – red. past.) išjungsiu“.
Rusijos propaganda platina melagieną apie Kursko operaciją: esą Ukraina apkaltino E. Muską dėl jos žlugimo
Siekdama susidoroti su šia rizika, Europos Sąjunga ieško atsarginių variantų Ukrainai. Vienas iš jų – Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos operatorius „Eutelsat“, kuris save pristato kaip būdą Kyjivui išsivaduoti iš E. Musko gniaužtų.
„Darbas su „Starlink“ „yra priklausomybė, dėl kurios gali būti nuspręsta Baltuosiuose rūmuose arba Mar-a-Lago“, – „Politico“ sakė „Eutelsat“ vyriausioji vykdomoji direktorė Eva Berneke ir pridūrė, kad būtų gerai turėti kelias galimybes.
Tačiau šiandieninės „Starlink“ alternatyvos nėra pasiruošusios įveikti E. Muską – įskaitant „Eutelsat“, kaip pripažino pati E. Berneke.
Susiję straipsniai
„Jei turėtume perimti visus Ukrainos ir visų piliečių ryšio pajėgumus, mes to nesugebėtume padaryti. Būkime atviri, – sakė E. Berneke. – Tačiau manau, kad galime užtikrinti pajėgumus kai kuriems svarbiausiems vyriausybės naudojimo atvejams.“
Į žemoje Žemės orbitoje skriejančius palydovus investavo nedaug įmonių. Tokios sistemos užtikrina greitesnį ryšį ir mažesnį vėlavimą, o tai labai svarbu vykdant realaus laiko operacijas, pavyzdžiui, karą su dronais, tačiau jų eksploatacija tebėra brangi ir sudėtinga.
Rinkoje pirmauja E. Musko bendrovei „SpaceX“ priklausanti „Starlink“, „Eutelsat“ yra stiprus varžovas, o kiti, pavyzdžiui, „Amazon“ projektas „Kuiper“, vis dar atsilieka.
„Toks sprendimas, kurį siūlo „Starlink“, yra unikalus“, – sakė konsultacijų bendrovės „Analysys Mason“ kosmoso pramonės ekspertas Christopheris Baughas.
Jis sakė, kad „Starlink“ „techniškai įveikė kliūtis“ ir „užpildė tuštumą, nes nieko kito nebuvo“.
Naudodami pažangiausius, kompaktiškus komplektus ir platų lanksčių spindulių tinklą, „Starlink“ 7 tūkst. palydovų lenkia „Eutelsat“ 600 palydovų parką ir palyginti gremėzdiškus terminalus.
Priklausomai nuo naudojimo scenarijų, E. Musko tinklas Ukrainai gali pasiūlyti nuo 23 iki 490 kartų didesnį pajėgumą nei „Eutelsat“.
Pranešama, kad praėjusiais metais „Starlink“ Ukrainoje turėjo daugiau kaip 42 tūkst. rinkinių.
„Nemanau, kad mums reikia priartėti prie tokio skaičiaus, bet iš tikrųjų galima pagalvoti apie bent porą tūkstančių... kad būtų atsarginis variantas kritinėse vietose“, – sakė E. Berneke.
Europa kaip atsarginis variantas
E. Musko įtaka konfliktui nėra tik hipotetinė. 2022 m. jis atmetė prašymą aktyvuoti „Starlink“ virš Rusijos okupuoto Krymo, taip užkertant kelią Ukrainos bepiločio lėktuvo smūgiui į Rusijos laivus, nes dėl to patronuojančioji bendrovė „SpaceX“ būtų tapusi „aiškiu bendrininku svarbiame karo akte“.
„Sistema yra Ukrainos kariuomenės pagrindas“, – sakė E. Muskas kovo mėnesį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai paneigė pranešimą, kad JAV derybininkai grasino išjungti „Starlink“ kaip susitarimo dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų dalį.
Pasak „Eutelsat“ atstovės E. Berneke, „pastarosios pora savaičių parodė, kad kariniams ir vyriausybiniams ryšiams palaikyti reikia kelių šaltinių“.
Dabar Europos bendrovė derasi su ES, kad gautų pinigų siųsti daugiau naudotojų rinkinių į Ukrainą ir galbūt užsitikrintų finansavimą būsimiems palydovų paleidimams, kurie ateinančiais metais sukurtų daugiau tinklo pajėgumų.
„Diskusijos iš tiesų vyksta ES lygmeniu, su mūsų valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.
Investuotojai į tai atkreipia dėmesį. Neseniai „Eutelsat“ akcijos smarkiai pabrango, nes jie tikėjosi, kad bendrovė pakeis „Starlink“ Ukrainoje.
ES taip pat kuria sistemą, vadinamą IRIS² – daugiamilijardinį projektą, kuriuo siekiama sukurti nepriklausomą sistemą, kuri konkuruotų su „Starlink“. Tačiau dėl vėlavimų ir viršytų išlaidų jis pradės veikti tik 2030-ųjų pradžioje.
„Puiku, kad vyksta vyriausybių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, – sakė analitikas C. Baughas. – Tačiau galiausiai tai tik lašas jūroje“.