Kalbėdamas Turkijoje vykstančiame Antalijos forume, S. Lavrovas teigė, kad Rytų bloko žlugimas panaikino grėsmę, kuriai atremti iš pradžių buvo sukurta NATO.
Tačiau jis tvirtino, kad Aljansas ne tik išliko, bet ir atlieka dominuojantį vaidmenį Europos saugumo srityje.
S. Lavrovas tai pavadino „nesėkminga strategija“ ir apkaltino NATO bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), kad jos nesugeba stiprinti saugumo ir užkirsti kelio naujiems konfliktams.
Šie pareiškimai nuskambėjo didėjant lūkesčiams, kad D. Trumpo administracija tęs planus mažinti JAV karių dislokavimą NATO rytiniame flange.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau seniai kritikuoja NATO valstybes, sakydamas, kad negins tų, kurios nevykdo gynybos išlaidų tikslų, ir taip tiesiogiai kvestionuoja Aljanso kolektyvinės gynybos principą.
Kai kurie D. Trumpo aplinkos nariai, įskaitant milijardierių ir patarėją Eloną Muską, ragino JAV pasitraukti iš NATO.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai patvirtino D. Trumpo įsipareigojimą dėl narystės NATO, kartu ragindamas kitus sąjungininkus didinti išlaidas gynybai.
„Visos šios euroatlantinės bendruomenės „pastangos“ sutelktos į pasirengimą naujam karui“, – teigė S. Lavrovas, kaltindamas Vokietiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę vadovaujant tam, ką jis pavadino Europos remilitarizavimo kampanija.
S. Lavrovas taip pat pakartojo seniai Rusijos išsakytą nuomonę, kad NATO, plėsdamasi į rytus, pažeidė žodinius pažadus, duotus buvusiems Sovietų Sąjungos vadovams dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
„Žmonės susitarė dėl kažko svarbaus, nepasirašydami sutarčių – tik garbės žodžiu ir rankos paspaudimu“, – sakė S. Lavrovas, leisdamas suprasti, kad toks susitarimas turėjo užkirsti kelią NATO plėtrai.
Joks oficialus susitarimas niekada nedraudė NATO priimti naujų narių. Išslaptinti Vakarų dokumentai patvirtina, kad nors 1990 m., suvienijant Vokietiją, vyko neoficialios diskusijos dėl karinio buvimo apribojimo, jokių įpareigojančių pažadų nebuvo duota.
NATO nuolat tvirtino, kad sprendimus dėl narystės priima suverenios šalys ir visas Aljansas, o ne diktuoja išorės jėgos.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas naudojo NATO išdavystės naratyvą Maskvos agresijai pateisinti, nors NATO niekada nepuolė Rusijos ir negrasino jos suverenumui.
Pranešama, kad per JAV ir Rusijos derybas Saudo Arabijoje Maskva pareikalavo NATO pajėgų išvedimo iš Rytų Europos. Tai buvo įvardinta kaip „santykių normalizavimo“ sąlyga.
Įtampa tarp NATO ir Rusijos išaugo po Maskvos surengto plataus masto puolimo prieš Ukrainą. Vakarų šalių vadovai ir žvalgybos agentūros, remdamiesi vis agresyvesne Rusijos laikysena, įspėjo apie galimą didelio masto karą tarp NATO ir Maskvos per ateinančius penkerius metus.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas CBS naujienų tarnybai, perspėjo, kad V. Putino ambicijos peržengia Ukrainos ribas.
„Jei neatsilaikysime, jis žengs toliau“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad didesnio karo Europoje grėsmė yra „reali“.
Vasario 12 d. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad bet koks išpuolis prieš Aljanso nares sulauks „triuškinančio“ atsako.