A. Duda, kuris ragino Lenkiją savo teritorijoje įkurdinti dalį JAV branduolinių ginklų, kad atgrasytų Rusiją, sakė, kad Prancūzijos kovinės galvutės taip pat galėtų sustiprinti Lenkijos gynybą.
„Manau, kad galime priimti abu sprendimus“, – sakė prezidentas interviu agentūrai „Bloomberg“ Varšuvoje. „Šios dvi idėjos nėra nei prieštaraujančios, nei viena kitai prieštaraujančios“, – paaiškino A. Duda.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė išplėsti vadinamąjį Prancūzijos branduolinį skėtį virš Europos sąjungininkių, nes baiminamasi, kad agresyvi Rusija vieną dieną gali nukreipti savo žvilgsnį nuo Ukrainos.
Prancūzija, turinti apie 300 branduolinių kovinių galvučių, yra vienintelė ES valstybė narė, turinti tokių ginklų, ir viena iš trijų NATO narių kartu su JAV ir Jungtine Karalyste.
Lenkija ir Danija jau anksčiau yra pareiškusios, kad yra pasirengusios pasislėpti po Prancūzijos branduoline apsauga. Kovo mėnesį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris yra iš konkuruojančios su A. Duda partijos, sakė, kad Lenkija „rimtai kalbasi“ su Prancūzija apie tokią galimybę, kuri įgavo pagreitį po JAV perspėjimų, kad Donaldo Trumpo Baltieji rūmai ateityje gali nesuteikti saugumo garantijų Europai.
Pastaraisiais metais Varšuva, smarkiai padidino savo konvencinę kariuomenę, o jos kovinės pajėgos, kurias sudaro 200 000 karių, šiuo metu yra didžiausios ES.
Artimiausiais metais Lenkija tikisi sukurti pusės milijono kariuomenę.
Parengta pagal „Politico“ inf.