Pasauliui stebint D. Trumpą ir Vakarus – V. Putino schemos kitame regione: ryškėja aiški kryptis

Kaip rašo „The Guardian“ analitikės Kate Lamb ir Angela Dewan, V.Putino bandymas dėl aerodromo Indonezijoje buvo pasmerktas žlugti, tačiau Rusija turi didesnių ambicijų.

Čia pabrėžiama, kad Rusija išlieka didžiausia ginkluotės tiekėja pietryčių Azijoje, o Donaldo Trumpo nestabilus valdymas suteikia Rusijai daugiau galimybių čia įsitvirtinti.

Gynybos industrija paskelbė, kad Rusija paprašė leidimo nuolatinei bazei Indonezijos Papua regione.

Visiškai prie Australijos durų Kremlius nori turėti savo karo lėktuvų. Toks Rusijos manevras Indonezijoje sukėlė nemenką ažiotažą.

Užsienio politikos ir gynybos ekspertai labai skeptiškai vertina galimybę, kad Džakarta kada nors sutiktų su tokiu Rusijos prašymu. Be to, toks prašymas nėra naujas.

Maskva jau beveik pusę amžiaus siekia nuolatinės bazės teisės savo lėktuvams Indonezijos Biako aerodrome Papua regione – ir nė karto negavo pritarimo.

Nė viena užsienio valstybė neturi karinės bazės Indonezijoje ar nuolatinės prieigos prie kurios nors iš jos vidaus bazių. Indonezija savo konstitucijoje įtvirtino įsipareigojimą vykdyti „laisvą ir nepriklausomą“ užsienio politiką, kurios pagrindas – nesusijungimas.

„Tikimybė yra maža arba beveik nulinė“, – „The Guardian“ sakė Australijos Lowy instituto gynybos ekspertas Rahmanas Yaacobas.

Australijos strateginės politikos instituto (ASPI) atstovė Gatra Priyandita su tuo sutiko: „Tai prieštarauja principui, pagal kurį iš esmės nesuteikiama karinių bazių jokioms užsienio išorinėms jėgoms“.

Tačiau ši perspektyva Rusiją vilioja. Indonezija yra didžiulis salynas, besidriekiantis per Pietryčių Aziją. Papua regionas yra įėjimo į Ramųjį vandenyną taškas, o Biako oro bazė yra vos už 1300 km nuo Darvino šiaurės Australijoje, kur JAV turi karinę bazę.

Šią savaitę Rusija toliau tęsė ekonomines iniciatyvas. Indonezijos prezidentas Prabowo Subianto priėmė Rusijos ministro pirmininko pirmąjį pavaduotoją Denisą Manturovą Džakartoje, kad aptartų laisvosios prekybos klausimus ir paminėtų abiejų šalių diplomatinių santykių 75 metų sukaktį.

Australijos nacionalinio universiteto vizituojantis mokslininkas Matthew Sussexas sakė, kad V.Putinas siekia, jog Rusija taptų „Europos ir Ramiojo vandenyno regiono galybe“.

„Rusijos požiūriu, ji turėtų strateginę atramą Pietryčių Azijoje, kuri leistų jai vykdyti žvalgybą, daugiausia prieš Jungtines Amerikos Valstijas, kalbant apie Guamą“, – sakė jis. „Bet taip pat ir žemyn, link vis svarbesnių JAV bazių Šiaurės teritorijoje, o tada galimai ir į vakarus, į Indijos vandenyną.“

Biakas taip pat yra netoli Filipinų, kurie yra artimi JAV sąjungininkai regione.

Kita galima priežastis, kodėl Rusija domisi Biaku, yra ta, kad jis yra netoli pusiaujo, o tai tinka kosminėms operacijoms.

Pasak L.Yaacobo, Indonezija planuoja ten pastatyti palydovų paleidimo aikštelę, o Rusija netgi bandė derėtis dėl dalyvavimo projekte.

Tiesa, Indonezijos aerodromas yra gana paprastas, todėl, pasak ekspertų, jis veikiausiai būtų aikštele žemoje Žemės orbirtoje skriejantiems palydovams ir dideliame aukštyje skriejantiems bepiločiams orlaiviams paleisti.

„Tačiau derybos vyko lėtai. Suprantu, kad Indonezija bando pasakyti „ne“. Jų būdas pasakyti „ne“ ir yra derybų vilkinimas“, – sakė L.Yaacobas, pabrėždamas būtent Indonezijos kūltūrinį polinkį vengti tiesioginio atmetimo.

Tokiam V.Putino siekiui didelę reikšmę turi ir laikas. D.Trumpo administracija drebina pokarinę pasaulio tvarką, tad Rusija tai mato kaip labai gerą laiką suartėti su Indonezija ir visa Pietryčių Azija.

Pernai Indonezija ir Rusija surengė pirmąsias bendras karinio jūrų laivyno pratybas, o praėjusių metų spalį Maskvoje lankėsi prezidentas P.Subianto.

Šių metų vasarį Džakartoje lankėsi Rusijos Federacijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu, kuris aptarė gynybos ryšių stiprinimą.

Indonezija taip pat neseniai prisijungė prie vadinamosios BRICS grupės. Viena iš šios grupės, kuriai priklauso ir Brazilija, Indija, Kinija, Pietų Afrika, Egiptas, Etiopija, Indonezija, Iranas ir Jungtiniai Arabų Emyratai, steigėjų yra Rusija.

Rusijos Vyriausybė jau yra skelbusi, kad Rusijos ir Indonezijos prekyba per pastaruosius penkerius metus išaugo 80 procentų.

2024 metais ji turėtų pasiekti 4,3 milijardo JAV dolerių.

Tačiau ketvirta pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė ir didžiausia Pietryčių Azijos ekonomika toli gražu netaps kita Rusijos ar kurios nors kitos valstybės kliente.

Jei P.Subianto ir patenkintų Rusijos prašymą, tai būtų precedento neturintis įvykis ir didelis nuokrypis nuo iki šiol vyravusios politikos.

Regione Rusija – rimtas žaidėjas

Vis dėlto oportunistinis Rusijos žingsnis kelia klausimų, kodėl būtent dabar V.Putinas siekia Biako. Pasak M.Sussexo, Rusija pabandė pažiūrėti, kaip toli gali eiti Džakarta ir pridūrė, kad tam įtakos turėjo JAV atsitraukimas.

„Kai atsiranda vakuumas“, – jis užpildomas.

Indonezija, žinoma, nėra vienintelė vieta, į kurią Rusija siekia įsiskverbti.

2004–2023 m. Rusija buvo didžiausia ginklų tiekėja Pietryčių Azijoje. Ji užėmė 25 procentus 42 milijardų JAV dolerių rinkoje.

Rusija dabar veikia būtent karo ekonomikos režimu, tačiau po karo ar įvykus pauzei jai gali prireikti naujų rinkų.

„Ginklų gamyklų nebus lengva perorientuoti į skalbimo mašinų gamybą, – „The Guardian“ sakė M.Sussexas. – „Todėl jie ieškos, kaip parduoti ginklus visame pasaulyje, ir akivaizdu, kad šie Azijos klientai turi pinigų ir yra regione, kuriame tvyro didelė įtampa, taigi – yra norintys pirkėjai.“

Pavyzdžiui – karo draskomame Mianmare pagrindinė ginklų tiekėja ir sąjungininkė yra būtent Rusija. Mianmaro chuntos lyderis šiemet atvyko į Maskvą įteikti dovanų šešių dramblių, o tai sutapo su šešių Rusijos naikintuvų pristatymu Mianmarui.

Abi šalys taip pat pasirašė susitarimą dėl nedidelės atominės elektrinės Mianmare statybos. Rusija sėkmingai užmezgė ilgalaikę partnerystę su kitomis šalimis, tačiau jai sunkiai sekasi tai pakartoti Pietryčių Azijoje.

„Tai žinomas Rusijos žaidimas“, – sakė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios gynybos naujienų ir konsultacijų bendrovės „Calibre Defence“ redaktorius Samas Cranny-Evansas. – Jos elektrinė Turkijoje mažiausiai dešimtmetį bus valdoma ir priklausys Rusijai, o „Rosatom“ yra pasirašiusi daugybę susitarimų su Afrikos valstybėmis dėl panašių projektų, taip kurdama glaudžius santykius ir priklausomybę.“

Net jei Rusijos pasiūlymas dėl Biako ir žlugs, V. Putinas įpiršo šią idėją tradiciniams JAV sąjungininkams regione, kurių saugumo jausmas jau buvo sutrikdytas.

„Putinas dažnai laikomas meistrišku strategu, – teigė M.Sussexas. – Manau, kad jo įgūdžiai labiau susiję su taktika, oportunizmu ir tuo, kad tai atrodo kaip strategija.“