Vokietijos visuomenės nuomonė apie karą ir taiką yra prieštaringa: Tyrimų instituto „Forsa“ atliktos apklausos parodė, kad nors dauguma vokiečių (54 proc.) baiminasi, jog šalis gali būti įtraukta į karą Ukrainoje, tik kas šeštas gyventojas būtų pasirengęs kovoti už šalį.
Pačios Velykų eitynės šiemet labai eklektiškos – kiekvienoje iš 120 protesto akcijų skelbiami savi reikalavimai, kuriais atkreipiamas dėmesys į skirtingus konfliktus visame pasaulyje.
Tačiau, pasak Kristiano Gollos, padedančio koordinuoti demonstracijas per organizaciją „Vokietijos taikos judėjimo tinklas“, yra keli pagrindiniai visiems bendri dalykai: visose demonstracijose pasisakoma prieš „pernelyg didelį ginkluotės kaupimą Vokietijoje ir Europoje“, raginama dėti daugiau diplomatinių pastangų siekiant nutraukti karus, „ypač Ukrainoje ir Gazoje“, reikalaujama išmontuoti visus branduolinius ginklus ir nepritariama vidutinio nuotolio balistinių raketų dislokavimui Europoje.
„Manau, kad svarbu pabrėžti, jog yra alternatyvų, kad tai nėra vien tik ginklavimasis, ginklavimasis, ginklavimasis – ar tai teisingas kelias?“, – K. Golla sakė DW. „Manau, kad politikai bando pasiūlyti sprendimą, kuris iš tikrųjų nėra sprendimas. Ar tikrai tiesa, kad, Rusijai okupavus Ukrainą, ji vėliau okupuotų pusę Vakarų Europos? Aš labai abejoju, ar tai tikrai tiesa“, – Rusijos imperialistiniais užmojais abejojo K. Golla.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.