Ukraina tikėjosi, kad didėjantis Amerikos nekantrumas Rusijos atžvilgiu virs tolesnėmis sankcijomis Maskvai. Tačiau grėsmė, kad JAV nusiplaus rankas nuo vykstančių taikos pastangų, labiau tinka Kremliui nei Kyjivui.
Sutariama, kad bendro Ukrainos ir jos Europos sąjungininkių svorio vis tiek nepakaks ilgalaikiam Rusijos agresijos pasipriešinimui. Nors Maskva ir toliau siekia užkariauti ir okupuoti kuo didesnę Ukrainos dalį, ji tvirtina, kad vis dar siekia taikos.
Ką ji padarė, tai pastarosiomis dienomis surengė keletą mirtiniausių raketų smūgių civiliams gyventojams. Charkive šiaurės rytuose, trims raketoms pataikius į gyvenamąją miesto dalį, buvo sužeista daugiau kaip 100 žmonių ir vienas žmogus žuvo.
Tačiau šios atakos nesulaukė nė menkiausio pasmerkimo iš Baltųjų rūmų, kurie ir toliau daugiau naudoja lazdą Kyjivui, sustabdydami karinę pagalbą, ir morką Maskvai, gerindami santykius, kad priverstų abi puses atspindėti jos taikos troškimą.
Kyjivas sutiko visiškai nutraukti ugnį po to, kai JAV sustabdė karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija. Maskva nesitraukė nuo savo nuolatinių maksimalistinių reikalavimų gauti daugiau Ukrainos teritorijos ir nuversti prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Sunku įsivaizduoti, kaip ši grėsmė padės pasiekti proveržį.
JAV karinė pagalba Ukrainai pamažu baigsis. Daugiau jokių paketų nebus pateikta Kongresui ar atlaisvinta prezidento įgaliojimais.
Nepaisant to, kad JAV ir Ukraina priartėjo prie šio mineralų susitarimo, D. Trumpo administracijos grasinimai palieka jį labiau panašų į verslo projektą, rašo BBC.
Tai taip pat kyla klausimų, ar Vašingtonui rūpi, kas ilgainiui kontroliuos Ukrainą, kol bus apsaugoti JAV komerciniai interesai.
Parengta pagal BBC inf.