Visgi tai turėjo viešųjų ryšių efektą. Kremliaus vadas pristatė save kaip dorą krikščionį ir – bent jau tarptautinės žiniasklaidos antraštėse – kaip siekiantį taikos.
Pamirštama, jog tam pakaktų agresoriaus atsitraukimo iš okupuotų teritorijų. Ar bent jau – nuo maksimalistinės derybinės pozicijos, tebereikalaujančios faktinės Ukrainos kapituliacijos.
Derybos jau trečiadienį tęsis Londone. Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Europos valstybių atstovai susirinks tam, kad idealiuoju atveju, pasiektų bendrą poziciją. O tuomet jį būtų pristatyta Rusijai. Trumpas žada, kad šią savaitę tikimasi ženklaus progreso. Tik nesutarimų kol kas – apstu.
Ukraina dar kartą pakartojo, jog kovo mėnesį su Jungtinėmis Valstijomis sutartas visaapimančių paliaubų 30-čiai dienų susitarimas vis dar galioja. Kadangi Putinas nerodo tam intereso, daugėja nerimą keliančių ženklų.
Skelbiama, kad Vašingtonas būtų pasirengęs pripažinti Krymą kaip Rusijos teritoriją. Tai atvertų Pandoros skrynią, mat parodytų, jog galima jėga perbraižyti Europos žemėlapį.

