M. Glossas buvo CŽA direktoriaus pavaduotojos skaitmeninėms inovacijoms Juliann Gallinos Gloss ir JAV karinio jūrų laivyno veterano, dalyvavusio operacijoje „Audra dykumoje“, Larry Glosso sūnus. Remiantis leidinio peržiūrėtais dokumentais, M. Glossas pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene 2023 m. rugsėjį.
„Kilnia širdimi ir kario dvasia M. Glossas išėjo savo didvyrio keliu, kai tragiškai žuvo Rytų Europoje 2024 m. balandžio 4 d.“, – nekrologe rašė jo šeima, neminėdama jo tarnybos Rusijos kariuomenėje.
Prieš prisijungdamas prie Rusijos pajėgų, M. Glossas keliavo po pasaulį, baigęs Atlanto koledžą Meino valstijoje, kur studijavo ekologiją. Draugai jį apibūdino kaip aplinkosaugos aktyvistą ir antifašistą, reiškusį pyktį Jungtinėms Valstijoms.
Amerikietis į Rusiją atvyko 2023 m. rugpjūtį ir paskelbė asmenukę iš Vladikaukazo su žinute: „Žmonės, aš Rusijoje. Kaip aš čia patekau?“ Jis aplankė kelis Rusijos miestus, kol 2023 m. rugsėjo 5 d. baigėsi jo vizos galiojimo laikas.
Rusijos pasienio tarnybos duomenys rodo, kad tą dieną M. Glossas pasirodė Maskvoje esančiame verbavimo centre, kuriame tvarkomi užsienio savanoriai, norintys atlikti karinę tarnybą. Jis buvo paskirtas į 137-ąjį oro desantininkų pulką, įsikūrusį Riazanėje.
Su M. Glossu tarnavęs rusų karys sakė: „Jis buvo tvirtas Rusijos šalininkas ir ją mylėjo.“
Kiti draugai teigė, kad M. Glossas įstojo į Rusijos kariuomenę, norėdamas greičiau gauti Rusijos pilietybę. „Mano gyvenimo tikslas – sukurti vandens oksidavimo superkritinėje būsenoje infrastruktūrą. Padaryti galą aplinkos taršai ir su ja susijusioms ligoms bei mirtims“, – vienam draugui M. Glossas esą sakė aiškindamas, kad Rusijos pilietybė padės jam pasiekti šį tikslą.
Glossas žuvo 2024 m. balandžio 4 d., greičiausiai per Rusijos puolimą netoli Bachmuto Rytų Ukrainoje. Jo šeima surengė laidotuves Fairfakso apygardoje netoli Vašingtono 2024 m. gruodį, praėjus aštuoniems mėnesiams po jo mirties.
Parengta pagal „Euromaidan Press“ inf.