Šios sumaišties sūkuryje atsidūrė ir su lietuvių turistų grupe Portugalijoje keliaujantis kelionių gidas Vytautas Osvaldas Ivanauskas, papasakojęs portalui Lrytas, su kokiais iššūkiais teko susidurti šią šalį sukausčius netikėtai energijos krizei.
Įspūdžiais iš panikos apimtų gatvių pasidalinęs žinomas gidas išskyrė, kad kone didžiausią nerimą žmonėms kėlė dingęs mobilusis ryšis ir internetas. Nutrūkus prieigai prie navigacijos išmaniuosiuose telefonuose daugybė turistų prarado orientaciją, nebežinojo, kaip grįžti ar nuvykti į reikiamą vietą.
Pirmieji nerimo signalai
Kai ėmė sklisti pirmosios kalbos apie Pirėnų pusiasalyje dingusią elektrą, V. Ivanauskas su keliautojais iš Lietuvos lankėsi Penos rūmuose, Sintroje, viename populiariausių Portugalijos turizmo taškų, 30 kilometrų nuo sostinės Lisabonos, kur nuolat plūsta didžiulės masės žmonių.
„Kad dingo elektra, sužinojau iš žmonių, – pasakojo jis. – Noriu eiti į tualetą, o man sako: „Tualetas uždarytas.“ Klausiu, dėl ko uždarytas. Sako: „Visur dingo elektra“ – ne tik Portugalijoje, bet ir Ispanijoje, dar tuo metu ten kalbėjo, kad ir Italijoje dingo. Aš greitai įlindau į internetą ir radau kažkokį straipsnį, kad neva dėl gaisrų Pietinėje Prancūzijos dalyje nutrūko elektros tiekimas į Pirėnų pusiasalį (tikroji elektros dingimo priežastis vis dar nežinoma – Lrytas). Dar visa laimė, kad tuo metu buvo ryšys, jis laikėsi dar kokį pusvalandį-valandą.“
Tuo metu vis dar veikė dauguma turistinių objektų, po kuriuos V. Ivanauskas vedžiojo lietuvių turistus, tačiau buvo tik laiko klausimas, kada užsidarys ir jie.
„Visa grupė irgi jau žinojo iš šitų visų gandų ir žmonių elgsenos, kad jau čia kažkas yra“, – prisiminė kelionių gidas.
Daugiausia klausimų, pasak pašnekovo, kėlė nežinomybė, koks bus šių sutrikimų mastas ir kiek laiko tai truks.
Pamažu ėmė užsidarinėti visos populiarios lankytinos vietos, tačiau lietuvių grupė į jas patekti dar spėjo.
„Vėliau mes nusileidome į Sintros miestelį ir turėjome aplankyti kitą turistinį objektą. Mums į jį pavyko patekti, bet už mūsų ėję žmonės jau nebegalėjo patekti, nes jis irgi užsidarė. Tada aš dar nuėjau į kitą turistinį objektą – irgi viskas uždaryta. Ateinu į informacijos centrą, o man sako: „Žinokit, nieko nežinau, dingęs ryšys, negaliu pasakyti, kurie objektai veikia, kurie uždaryti, kurie ne.“
Bet panašu, bent jau iš to, kiek aš ten pasivaikščiojau, kad realiai viskas jau buvo uždaryta, nes niekas niekur negalėjo patekti, neturėjo, kaip nuskaityti bilietų ir panašiai“, – toliau pasakojo V. Ivanauskas.
Visgi panikos ar nusivylimo susidariusi situacija lietuvių turistų grupei nesukėlė.
„Pirmiausia dėl to, kad mes viską aplankėme, ką buvo numatyta aplankyti. Kaip aš sakiau, per Marytės plauką visur praslydome, nes visus tuos objektus, kuriuos turėjome pamatyti, pamatėme paskutinę akimirką prieš juos uždarant“, – sakė pašnekovas.
Nutrūkus ryšiui – svarbi misija
Tačiau rimtesnės bėdos prasidėjo, kai nutrūko mobilusis ryšis – nebegalėjai nei susirašyti, nei susiskambinti, nei prisijungti prie interneto ar naudotis navigacija.
„Didžiausias iššūkis buvo tada, kai jau supratau, kad dingo ryšys, nes dar kai jis buvo, aš bandžiau susisiekti su vairuotoju, kad jis atvažiuotų mus paimti, bet ryšys dingo ir nebeturėjau, kaip jo pagauti, pasitikslinti, kur ir kada mes susitinkame“, – pasakojo V. Ivanauskas.
Tada prasidėjo įtempta gido misija, surasti kažkur miestelio apylinkėse besiblaškantį autobuso vairuotoją, kad keliautojų grupė galėtų tęsti savo ekskursiją. Iš kalno viršūnėje įsikūrusių Penos rūmų į Sintros miestelį nusileidę turistai jau mėgavosi laisvu laiku ir pietavo keliose mieste vis dar veikusiose kavinėse, o V. Ivanauskas kibo į paiešką.
Sintros miestelis įsikūręs tankiai kalnuotoje vietovėje, o per jį vingiuoja vienpusio eismo kelias, sudarantis didelį ratą. Dėl sudėtingo reljefo ir siaurų gatvių autobusams beveik nėra, kur sustoti ar pastatyti autobusą – mieste tiesiog nėra tam pritaikytos infrastruktūros.
Dėl šios priežasties vairuotojai paprastai išvažiuoja už miesto ribų ir pasistato transporto priemonę ten. Todėl be jokios galimybės susisiekti su vairuotoju likęs V. Ivanauskas turėjo improvizuoti.
„Nupėdinau iki Sintros traukinių stoties, kur jau būriavosi masė žmonių ir informacijos centre bandžiau sužinoti, kur paprastai renkasi autobusai, kur galėčiau rasti savo vairuotoją, bet atsakymo niekas neturėjo.
Ir tuo metu, kai kalbėjausi su darbuotoja, akies kampu pastebėjau, kad lygtais pro šalį važiuoja mano autobusiukas. Iš karto puoliau į gatvę, susistabdžiau jį ir įšokau į autobusą“, – pasakojo pašnekovas.
Pasimetę turistai ir pagalbos šauksmai
Gidui kartu su autobuso vairuotoju galiausiai išvykus pasiimti sutartame taške jų laukusios keliautojų grupės, juos pasitiko dar viena staigmena – autobusą vienas po kito stabdė sutrikę ir pasimetę atsitiktiniai turistai, dėl dingusio ryšio nebežinoję nei kur randasi, nei kaip grįžti.
„Buvome jau gerokai toliau nuvažiavę ir matėme, kaip turistai eina prie mūsų autobuso ir prašo nuvežti į Lisaboną. Pasakėme, kad negalime (nes tuoj turėsime pilną autobusą turistų). Tada žmonės puolė klausinėti: „Į kuria pusę yra Sintra?“ Sakau, kad į tą. Klausia: „O kiek laiko iki ten nueiti?“ Sakau, kad apie 30 minučių. Klausia: „Kur yra Lisabona?“ Sakau: „Štai ten, už 20 kilometrų.“
Žmonės net nesiorientavo, į kurią pusę eiti, kur ieškoti pagalbos, ką daryti, nes tiesiog nėra telefono, neturi kaip savęs sunaviguoti ir nukreipti“, – pasakojo V. Ivanauskas.
„Ir paskui, kai jau surinkome visus žmones į autobusą, su visa turistų grupe važiavome pro tą pačią traukinių sotį. Joje – daugybė žmonių ir visi jie tiesia ranką tranzuoti, važiuoti į Lisaboną, nes neturi kaip nusigauti, neturi grynųjų, negali išsikviesti taksi, jei kažkokiu būdu ir pasigauna taksi, neturi kaip susimokėti, nes atsiskaityti kortele negali, o bankomatai neveikia – toks užburtas ratas“, – kilusią sumaištį turistiniame Portugalijos miestelyje apibūdino pašnekovas.
Pasak V. Ivanausko, panikos apimti žmonės plūdo į informacijos centrus teirautis, ką daryti ir kaip iš ten „išnešti kudašių“.
„Iš tiesų, buvo chaoso ir pagrinde tai buvo matyti, kai žmonės suprato, kad nežino, kaip grįžti iš ten, kur išvažiavo“, – apibendrino jis.
Žiniasklaidos pranešimuose, nušvietusiuose padėtį Ispanijoje ir Portugalijoje rašyta, jog masiškai dingus elektrai ir gatvėse išsijungus šviesoforams buvo paralyžiuotas kelių eismas, vairuotojai tiesiog strigo savo automobiliuose. Tačiau Portugalijoje keliaujantiems lietuviams to patirti neteko, atskleidė V. Ivanauskas:
„Nežinau, kaip veiksmas vyko Lisabonoje, bet kadangi mes buvome priemiestyje, didžia dalimi Portugalijoje yra labai daug žiedinių sankryžų, tai net nepasijautė, kad neveikia šviesoforai, tiesiog važiuoji palei žiedus.“
Kelionė į Europos pakraštį ir išradingi sprendimai
Nors Portugalijoje jau kurį laiką tęsėsi sumaištis ir nerimas dėl to, kas laukia toliau, lietuvių kelionės planų tai nenutraukė. Vėl visi susirinkę jie keliavo labiausiai į Vakarus nutolusį Europos tašką – Rokos kyšulį.
Aplink šį atokų kraštą „nėra nei kažkokio miestelio, kažkoks viešasis transportas yra, bet kursuoja labai vangiai, ir ten nėra kažkokios ypatingos infrastruktūros, kad tu galėtum tikėtis, jog iš ten tavęs kažkas, apart taksi, atvažiuos pasiimti“, pasakojo V. Ivanauskas.
„Žmonės nuvykę į tą kyšulį irgi lygiai taip pat neturėjo, kaip sugrįžti, o elektra ir ryšys atsirado tik 10 valandą vakare. Tai įdomu, kaip jie galop grįžo iš tų vietų“, – svarstė pašnekovas.
Lietuviams grįžus į Lisabonos prieigas jie pastebėjo, kad jokios parduotuvės vis dar nedirba, žmonės negalėjo nusipirkti net būtiniausių dalykų, tokių kaip maistas ir vanduo.
Tačiau parsigavę į savo nakvynės vietą jie pamatė, jog viešbučio šeimininkai vertėsi išradingais sprendimais.
„Minimaliai veikė ir elektra, kiek jie ten leido savo generatoriui eikvoti energijos – liftas įjungtas, dar kažkas, bet viskas buvo rašoma ranka ant popieriukų, buvo suorganizuota improvizuota vakarienė, kadangi parduotuvė nedirbo, atsinešė sumuštinių keptuvę ir kepė sumuštinius“, – pasakojo kelionių gidas.
Lietuvių turistų grupės kelionė krizės apimtoje Portugalijoje iš esmės ėjo sklandžiai, tačiau nerimą kėlė galimybė užstrigti svetimoje šalyje neaiškiam laikui.
„Mūsų skrydis buvo sekančią dieną, bet nebuvo aišku, ar išskrisime, nes sklido gandai, kad neskrenda lėktuvai ir uždarytas Lisabonos oro uostas. Buvo neaišku, kas laukia rytoj“, – prisiminė jis.
Įtampa nuslūgo
V. Ivanauskas patvirtino, kad nuo antradienio su jokiais nesklandumais Portugalijoje, kur tądien išlydėjo vieną ir pasitiko kitą lietuvių turistų grupę, nebesusiduria.
„Dabar jau viskas gerai, gal ten kažkokie minimalūs trikdžiai yra, žinau, kad vakar (antradienį – red. past.) dar metro nelabai važinėjo Lisabonoje, ne pilnu pajėgumu, traukinių eismas atkurtas, parduotuvė šalia atidaryta, viskas, panašu, kad veikia“, – juokėsi jis.
Jokia aiški masinio elektros dingimo Pirėnų pusiasalyje priežastis vis dar nėra nustatyta. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas antradienį paskelbė, kad sudaryta komisija jai ištirti.
Elektra regione dingo praėjus vos mėnesiui, kai Europos Komisija patarė turėti pakankamai atsargų bent 72 valandoms, jei ištiktų nepaprastoji padėtis, pavyzdžiui, stichinė nelaimė, kibernetinė ataka ar geopolitinės krizės, įskaitant ginkluotos agresijos prieš Europos Sąjungos šalis galimybę.
Rinkinį, be kitų dalykų, turėtų sudaryti maistas, vanduo, svarbių asmens dokumentų kopijos.
Europos Komisija antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga išmoks pamokas po pirmadienį Pirėnų pusiasalyje įvykusio „beprecedenčio masto elektros tiekimo sutrikimo“.
Artimai bendradarbiaudamas su nacionaliniais elektros perdavimo sistemos operatoriais, Briuselis ketina įdėmiai išanalizuoti, kodėl dingo elektra, kaip tam buvo pasiruošusi ES ir ką galima išmokti iš šio incidento, teigė EK vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.
Europos Komisija ragina nespekuliuoti dėl kokių priežasčių sutriko elektros tiekimas Ispanijoje ir Portugalijoje.
Vienas ES pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad energetikos incidentui turėtų būti priskirtas aukščiausias, trečiasis lygis.
Sudaryta komisija turės per šešis mėnesius ištirti incidentą ir pateikti savo ataskaitą.
Briuselis dabar taip pat siekia sustiprinti elektros jungtis tarp Ispanijos, Portugalijos ir likusios žemyninės Europos.
„Turėti labiau tarpusavyje susijusią sistemą ES yra geriau visiems – geriau rinkos integracijai, geriau tiekimo saugumui“, – sakė ES pareigūnas.