Prieš tai visos F. Merzo siūlomoje vyriausybėje dalyvaujančios partijos turėjo pritarti balandžio pradžioje išdėstytai koalicinei sutarčiai. Šią kliūtį praėjusią savaitę įveikus, pirmadienį socialdemokratai (SPD) ir krikščionys demokratai (CDU) oficialiai pasirašė susitarimą, o antradienį ją patvirtino Bundestagas.
Vokietijos visuomenins transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW) vertina, kad F. Merzo tapimas kancleriu yra milžiniškas žingsnis jo netradicinėje politinėje karjeroje, tačiau taip pat tai – šuolis į nežinomybę.
69 metų F. Merzas vadovauja konservatyviai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), tačiau niekada anksčiau nėra ėjęs aukščiausių vyriausybinių pareigų, kurioms būtų priskirta didelė vadovaujanti atsakomybė. Jis niekada nebuvo nei federalinis ministras, nei žemės premjeras, nei net mažo miestelio meras. Jis taip pat yra vyriausias kancleris nuo Konrado Adenauerio, pirmojo pokario Vokietijos vyriausybės vadovo (1949–1963 m.) laikų.
Praėjusiomis savaitėmis jis taip pat pirmą kartą dalyvavo derybose, kuriomis buvo siekiama sudaryti vyriausybinę koaliciją. Žiniasklaida, taip pat kai kurie neįvardyti derybų komandų atstovai kartais tai jam prikišdavo. SPD vadovai Larsas Klingbeilas ir Saskia Esken bei CDU Bavarijos seserinės Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) vadovas Markusas Söderis turi tokio pobūdžio derybų patirties. Tačiau F. Merzas, kaip naujasis vyriausybės vadovas, tikisi vadovauti CDU ir šių partijų koalicijai ir tarpininkauti tarp jų interesų.
„Transatlantikas ir Europos draugas“
Vokietijos verslo žurnalo „Wirtschaftswoche“ teigimu, F. Merzas yra transatlantinių santykių puosėlėtojas, „Europos draugas ir reformatorius“. Tai gali reikšti, kad jis yra „tinkamiausias žmogus dabartiniams laikams“.
1989–1994 m. F. Merzas buvo Europos Parlamento narys. Po to jis 15 metų (1994–2009 m.) dirbo Bundestage, per tą laiką tapo CDU parlamentinės frakcijos vadovu, tačiau kovoje dėl partijos lyderio posto pralaimėjo Angelai Merkel. Per šiuos metus jis ypač domėjosi Vokietijos santykiais su JAV.
Komercijos teisininkas F. Merzas kilęs iš Šiaurės Reino-Vestfalijos regiono, esančio į rytus nuo Rūro, Sauerlando, kur jis tebegyvena iki šiol. Tai daugiausia viduriniosios klasės, turistų pamėgtas kaimo regionas, kuriame vyrauja konservatyvios katalikiškos vertybės.
F. Merzas buvo akivaizdžiai tradiciškai konservatyvesnis už savo varžovę Rytų Vokietijoje, kvantinės chemijos specialistę A.c Merkel. Karjeros pradžioje jis buvo artimas dabar jau mirusio CDU politikos veterano Wolfgango Schäuble's, kuris daugiau kaip 50 metų buvo Vokietijos parlamento narys, patikėtinis.
2009 m. F. Merzas nusprendė nebekandidatuoti į parlamentą ir toliau tęsė karjerą versle. Nuo 2016 m. iki 2020 m. jis buvo šiuo metu didžiausios pasaulyje turto valdymo bendrovės „BlackRock“ Vokietijos padalinio stebėtojų tarybos pirmininkas ir tuo metu dažnai verslo reikalais būdavo Jungtinėse Valstijose.
F. Merzas užsimena apie „Taurus“ raketas Ukrainai
Tik 2021 m. F. Merzas vėl kandidatavo į Bundestagą, ir buvo išrinktas. Dabar, kaip CDU lyderis, jis buvo labiausiai tikėtinas kandidatas tapti naujuoju kancleriu ir konkretizuoja savo vyriausybės planus. Tai darydamas jis kartais yra atviresnis už Olafą Scholzą, kurį ką tik pakeitė kanclerio pareigose, rašo DW.
F. Merzas dažnai užsimena, kad jau kelis mėnesius nuolat bendrauja su Europos vyriausybių vadovais: vakarieniauja su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Eliziejaus rūmuose, veda dvišales derybas Berlyne arba Briuselyje. Prieš vasaros atostogas jis taip pat ketina vykti į JAV ir susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu.
Ypač ryškus pavyzdys – likus aštuonioms dienoms iki Velykų savaitgalio F. Merzas davė valandos trukmės interviu Vokietijos politinių pokalbių laidai „Caren Miosga“, kuriame kalbėjo apie tolesnę karinę pagalbą Ukrainai, gerokai peržengdamas kanclerio O. Scholzo ne kartą nubrėžtą „raudonąją liniją“.
Likus kelioms valandoms iki laidos, per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Sumų miestui žuvo dešimtys civilių gyventojų ir daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.
F. Merzas tai pavadino „sunkiu karo nusikaltimu“ ir iškėlė perspektyvą, kad Vokietija Kyjivui pristatys sparnuotąsias raketas „Taurus“. Šie tolimojo nuotolio, didelio poveikio ginklai būtų labai naudingi Ukrainai ir galėtų daryti rimtą spaudimą Rusijai. Tačiau „visada sakiau, kad tai daryčiau tik derindamas veiksmus su mūsų partneriais Europoje“, – sakė F. Merzas.
Visgi jis pridūrė, kad Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir JAV jau tiekia sparnuotąsias raketas, o jei ginklų tiekimas būtų derinamas su sąjungininkais, „Vokietija taip pat turėtų dalyvauti“. Jis komentavo, kad Ukrainos kariuomenė „turi išeiti iš gynybinės pozicijos – ji tik reaguoja“. Pasak F. Merzo, jai reikia „turėti galimybę šiek tiek kontroliuoti tai, kas vyksta“.
F. Merzas netgi aiškiai paminėjo galimybę Ukrainai sunaikinti Krymo tiltą – pagrindinę strateginę jungtį tarp Rusijos ir vienašališkai aneksuoto Krymo pusiasalio. Tokia retorika ir detalumu F. Merzas atsidūrė tiesioginėje opozicijoje O. Scholzui, kuris nuosekliai priešinosi „Taurus“ tiekimui ir perspėjo dėl tolesnio Rusijos ir Ukrainos karo eskalavimo.
Neramumai po rinkimų
Nuolatinė parama Ukrainai yra tik vienas iš platesnio masto politinių sukrėtimų Vokietijoje, kuriuos lėmė naujosios JAV administracijos politika, – sukrėtimų, dėl kurių kartais smarkiai smuko F. Merzo autoritetas ir pasitikėjimas juo.
Mėnesių mėnesius tiek Bundestage, tiek rinkimų kampanijos metu F. Merzas ir kiti konservatyvūs politikai pabrėžė, kaip svarbu laikytis Vokietijos skolos stabdžių, ir ragino laikytis fiskalinės drausmės. Tai staiga pasikeitė prasidėjus žvalgomosioms CDU/CSU ir SPD deryboms. Kovo viduryje abeji Vokietijos įstatymų leidžiamieji rūmai patvirtino istoriškai precedento neturintį sprendimą: nuo šiol gynybos išlaidos nebus ribojamos.
Taip pat pristatomas 500 mlrd. eurų vertės paketas, kuriuo siekiama pagerinti griūvančią Vokietijos infrastruktūrą. Tai reiškia, kad reikia sušvelninti skolos stabdį, kurio per rinkimų kampaniją CDU ir CSU iš pradžių žadėjo laikytis.
„Mūsų laukia dideli uždaviniai, – sakė F. Merzas interviu televizijos laidoje „Caren Miosga“, – ir jie reikalauja tinkamų atsakymų.“ Jis pridūrė, kad „ne kasdien žiūri į apklausų rezultatus“. CDU lyderis pareiškė norįs, kad Vokietija vėl taptų „drąsesnė ir optimistiškesnė“.
Tuo tarpu F. Merzą – ir visas pagrindines partijas – iš paskos spaudžia kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Apžvalgininkai teigia, kad AfD laimėjimai per pastaruosius rinkimus paskatino būsimus koalicijos partnerius į koalicijos sutartį įtraukti griežtesnę imigracijos politiką ir daugiau dėmesio skirti vidaus saugumui.
Likus vos kelioms dienoms iki federalinių rinkimų F. Merzas sukėlė ginčus ir sumaištį tiek savo šalyje, tiek užsienyje, veiksmingai susilpnindamas „ugniasienę“, kurią jis kartu su visomis kitomis pagrindinėmis partijomis buvo įsipareigojęs saugoti nuo AfD. F. Merzas sutiko paremti AfD keliuose parlamento balsavimuose dėl migracijos politikos, siekdamas padėti CDU/CSU ir verslui palankiai nusiteikusiai Laisvajai deomokratų partijai (FDP) gauti likusius raudonųjų ir žaliųjų balsus, kurie tuo metu jau nebeturėjo daugumos. Šis žingsnis sukėlė politikų ir Vokietijos pilietinės visuomenės pasipiktinimo bangą.
Dabar F. Merzas sako, kad nori sustiprinti Vokietijos žmonių pasitikėjimą. „Esame didi šalis, kurioje gyvena ir dirba daugiau kaip 80 mln. žmonių, kurie čia rūpinasi savo šeimomis“, – sakė jis. Jis nori parodyti, „kad verta stengtis“.
Gegužės 6 d. Bundestagas isrinko F. Merzą naujuoju Vokietijos kancleriu. Jam reikėjo tik paprastos daugumos, šiuo atveju vadinamos „kanclerio dauguma“. Patvirtinimas į kanclerio postą, kurį pastaraisiais mėnesiais jis užėmė šešėlyjetaop jo neįprastos politinės karjeros viršūne, įvertino DW.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.