Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nė vienam kandidatui į Vokietijos kanclerius iki šiol neteko pralaimėti pirmojo balsavimo turo Bundestage tvirtinant kanclerį. F. Merzui per slaptą balsavimą reikėjo surinkti 316 balsų iš 630. Jis gavo tik 310 balsų – gerokai mažiau nei 328 vietos, kurias turėjo jo koalicija.
Dabar partijos turi persigrupuoti ir aptarti kitą žingsnį, tačiau iš karto nebuvo aišku, kiek laiko gali užtrukti šis procesas.
Žemieji parlamento rūmai (Bundestagas) turi 14 dienų, kad išrinktų kandidatą, turintį absoliučią daugumą. F. Merzas gali kandidatuoti dar kartą, tačiau kiti įstatymų leidėjai taip pat gali pasiūlyti savo kandidatūras. Balsavimų, kuriuos galima surengti per dvi savaites, skaičius neribojamas.
Kas toliau?
Bundestago interneto svetainėje pateiktas procedūrinis paaiškinimas apie tai, kas laukia toliau:
Tam, kad kandidatas būtų išrinktas, jis turi surinkti absoliučią Bundestago narių balsų daugumą, t. y. pusę Bundestago narių ir bent vieną papildomą balsą. Tai kartais vadinama „kanclerio dauguma“.
Jei kandidatas neužsitikrina absoliučios daugumos per pirmąjį balsavimo turą, rengiamas antrasis turas. Tuomet Bundestagas per 14 dienų turi išrinkti kitą kandidatą į kanclerius. Galimų balsavimų skaičius neribojamas, nors visada reikalaujama absoliučios daugumos (Pagrindinio įstatymo 63 straipsnio 3 dalis).
Jei ir šis antrasis balsavimo turas neduoda rezultatų, rinkimų procesas pereina į trečiąjį etapą, kuriame nedelsiant turi būti surengti nauji rinkimai. Tuomet kancleriu išrenkamas asmuo, surinkęs daugiausia balsų (santykinė dauguma).
Jei išrinktasis kancleris gauna absoliučią daugumą, t. y. daugumos Bundestago narių balsus, Federalinis prezidentas privalo paskirti kanclerį per septynias dienas nuo rinkimų. Jei išrinktasis kancleris gauna tik santykinę daugumą, t. y. daugumą balsų, Federalinis prezidentas per septynias dienas turi arba paskirti kanclerį, arba paleisti Bundestagą (Pagrindinio įstatymo 63 straipsnio 4 dalis).
„Gėdinga nesėkmė“
„The Guardian“ reporteris ir apžvalgininkas Jakubas Krupa įvertino, kad šis rezultatas yra labai gėdinga nesėkmė F. Merzui.
F. Merzo Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos ir socialdemokratų (CDU/CSU/SPD) koalicija nominaliai turi 328 balsus Bundestage, tačiau jis gavo tik 310 balsų, t. y. 18 balsų mažiau, nei buvo galima tikėtis, ir, svarbiausia, šešių balsų pritrūko iki daugumos, reikalingos, kad jis būtų patvirtintas naujuoju kancleriu. „Slapto balsavimo džiaugsmai“, – rašo J. Krupa.
Kaip pažymi Vokietijos žiniasklaida, to dar niekada nebuvo nutikę per visą federacinės respublikos istoriją.