Popiežiaus Pranciškaus įpėdinis buvo išrinktas jau antrąją balsavimo dieną.
Kardinolas Robertas Prevostas tapo pirmuoju Šiaurės Amerikos popiežiumi, sulaužydamas ilgą laiką galiojusį tabu ir taip veikiausiai pradžiugindamas Donaldą Trumpą.
Vatikano žinovai ilgą laiką manė, kad JAV, kaip vienintelė pasaulio supervalstybė, turi daugiau nei pakankamą geopolitinę įtaką ir be popiežystės perėmimo.
„Jis nebuvo vienas iš akivaizdžių kandidatų, tačiau jis visus pažįsta, 30 metų dirbo misionieriumi, moka kalbų", - teigė vienas Vatikano informatorius.
„Laikas, kurį jis praleido Peru, reiškia, kad jis yra vienas mažiausiai „amerikietiškų“ kardinolų iš amerikiečių. Tačiau jis supranta Ameriką ir gali kalbėti su šalimi, o tai svarbu D. Trumpo laikais“, - pridūrė jis.
Daug metų praleido Peru
Čikagoje gimusio 69 metų kardinolo R. Prevosto biografija įspūdinga.
Jis daug metų praleido Peru, iš pradžių kaip misionierius, o paskui kaip arkivyskupas.
Jis laikomas reformatoriumi pagal popiežiaus Pranciškaus, kuris 2014 m. kardinolą Prevostą pasiuntė vadovauti Čiklajo vyskupijai Peru, pavyzdį.
Kardinolui R. Prevostui taip patiko ši šalis, kad 2015 m. jis gavo Peru pilietybę.
Šiai vyskupijai jis vadovavo iki 2023 m., kai Pranciškus jį pasikvietė į Romą ir paskyrė įtakingos Vatikano Vyskupų dikasterijos vadovu, atsakingu už kandidatūrų į vyresniuosius dvasininkus visame pasaulyje tikrinimą.
R. Prevostas taip pat buvo Popiežiškosios komisijos Lotynų Amerikai pirmininkas, todėl nuolat palaikė ryšius su katalikų hierarchais tame pasaulio regione, kuriame vis dar yra daugiausiai katalikų.
Nors Romoje jis nebuvo labai pastebimas, dalyvavo vienoje svarbiausių Pranciškaus reformų: įtraukė tris moteris į balsų bloką, kuris sprendžia, kurias vyskupų kandidatūras perduoti popiežiui.
Prieš išrenkant Pranciškų buvo manoma, kad jo palyginti jaunas amžius gali būti jam nepalankus, nes kardinolai nenorės rinkti popiežiaus, kurio valdymas gali trukti du ar daugiau dešimtmečių.
Akivaizdu, kad dauguma kardinolų rinkėjų šiuos nuogąstavimus atmetė ir suteikė Katalikų Bažnyčiai pirmąjį pontifiką iš JAV – tai istorinis pokytis.
Pirmasis popiežius augustinietis
Naujasis Romos vyskupas gimė 1955 m. rugsėjo 14 d. Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Jo tėvas – prancūzų ir italų kilmės Louisas Marius Prevostas, motina – ispanų kilmės Mildred Martínez. Jis turi du brolius: Louisas Martínas ir Johnas Josephas.
Vaikystę ir paauglystę praleido su šeima, iš pradžių mokėsi Mažesniojoje tėvų augustiniečių seminarijoje, vėliau – Villanovos universitete Pensilvanijoje, kur 1977 m. įgijo matematikos magistro laipsnį, taip pat studijavo filosofiją.
Tų pačių metų rugsėjo 1 d. įstojo į Šventojo Augustino ordino (O.S.A.) noviciatą Sent Luise, Čikagos Gerojo patarėjo Dievo Motinos provincijoje. 1981 m. rugpjūčio 29 d. davė šventuosius įžadus.
Teologinį išsilavinimą įgijo Katalikų teologijos sąjungoje Čikagoje. Būdamas 27 metų, vyresniųjų buvo išsiųstas į Romą studijuoti kanonų teisės Popiežiškajame Šventojo Tomo Akviniečio universitete (Angelicum).
1982 m. birželio 19 d. Romoje, Šventosios Monikos augustinų kolegijoje, monsinjoras Jeanas Jadot, tuometinis Popiežiškosios nekrikščionių tarybos, dabar – Tarpreliginio dialogo dikasterijos, pirmininkas, įšventino jį kunigu.
1984 m. R. Prevostas įgijo licenciato laipsnį, o kitais metais, rengdamas daktaro disertaciją, buvo išsiųstas į augustiniečių misiją Chulucanase, Piuroje, Peru (1985–1986 m.).
1987 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Vietinio prioro vaidmuo Šventojo Augustino ordine“ ir buvo paskirtas „Gerojo patarėjo motinos“ augustiniečių provincijos Olympia Fields, Ilinojaus valstijoje (JAV), pašaukimų vadovu ir misijų direktoriumi.
Tarp dvasininkų R. Prevostas yra laikomas pragmatišku ir nuosaikiu, rašo Italijos dienraštis „La Repubblica“.
R. Prevostas – artimas Pranciškaus bendražygis, kartu su velioniu popiežiumi kalbėjęs, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų kovoti su klimato kaita – pasisako už tvarumą ir yra laikomas geru klausytoju, tarpininku ir žmogumi, kuris nori kažką pakeisti, nieko nesupriešindamas.
Būdamas nuosaikiu reformatoriumi, jis ne kartą pabrėžė, kad bažnyčia turi būti skaidresnė ir labiau įsiklausyti į tikinčiųjų balsus. Jo nuomone, tai reiškia, kad būtina stiprinti pasauliečių vaidmenį ir atsisakyti vadovavimo pagal hierarchiją.
Kita vertus, R. Prevostas nesutinka, kad į bažnytines pareigas būtų skiriamos moterys, o 2023 m. Pasaulinį sinodą perspėjo dėl „moterų klerikalizavimo“.
Tiesa, jo karjeroje yra buvę ir prieštaringai vertinamų dalykų. R. Prevostas buvo kaltinamas tuo, kad pirma dirbdamas Čikagoje, o paskiau eidamas vyskupo pareigas Čiklajuje nesugebėjo nuosekliai tirti priekabiavimo atvejų, tačiau ir jis pats, ir vyskupija šiuos kaltinimus neigia.
Popiežius iš JAV „laisvai kalba penkiomis ar šešiomis kalbomis“
„Nuostabu turėti amerikietį, – kalbėjo JAV kunigas Robertas Sirico.
R. Sirico, pats amerikietis kunigas ir religijų Actono instituto vadovas, pridūrė, kad būdamas kardinolu Robertas Pranciškus Prevostas buvo „labai pasaulietiškas“.
„Jis buvo misionierius ir yra religinio ordino narys, taigi tai reikšminga – dabar iš eilės turėjome du popiežius, kurie yra religinių ordinų nariai, o ne vyskupijų kunigai.
„Kaip suprantu, jis laisvai kalba turbūt penkiomis ar šešiomis kalbomis ir visai neseniai dirbo Vyskupų kongregacijoje.“
Paklaustas apie Leono vardą – paskutinį kartą jį 1878 m. priėmė popiežius Leonas XIII – R. Sirico sakė, kad šis vardas yra „reikšmingas“.
„Jis iš tiesų buvo teologas, labai gilus mąstytojas, kuris mokė apie šeimos svarbą ir darbo orumą – labai reikšminga istorinė asmenybė.
„Ir jei dabar popiežiaus Leono ketinimas yra tęsti šį darbą, tai mums rodo jo kryptį“, – pridūrė jis.