Itin svarbu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaiko Europos reikalavimus ir taip pat yra pasirengęs prisidėti prie galimų paliaubų įgyvendinimo ir priežiūros – bent jau taip teigia Europos pusė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė tiesioginį priekaištą Rusijos reikalavimui, žurnalistams sakydamas, kad „viskas, kas trukdo procesui, keliant sąlygas, tam tikra prasme yra vilkinimo taktika siekiant išvengti taikos“.
Per tris valandas trukusią vadovų diskusiją Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Marijos rūmuose E. Macronas ėmėsi iniciatyvos paskambinti D. Trumpui mobiliuoju telefonu ir kartu su kitais vadovais informuoti jį apie diskusijas.
D. Trumpas atsiliepė į skambutį, nors Vašingtone dar nebuvo 7 val. ryto, ir sutiko palaikyti Europos reikalavimus, teigia du apie tai žinantys pareigūnai.
Siūlomos paliaubos bus „daugiausia prižiūrimos Jungtinių Amerikos Valstijų ir prie jų prisidės visi europiečiai“, – vėliau žurnalistams sakė E. Macronas.
Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad tai „leis nedelsiant pradėti“ derybas dėl „tvirtos ir ilgalaikės taikos teritorijų, jautrių energetikos infrastruktūrų ir, žinoma, saugumo garantijų klausimais“.
Tolesnių sankcijų grėsmė
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spaudos konferencijoje Kyjive sakė, kad „esame dėkingi, jog Amerikos prezidentas visiškai palaiko mūsų iniciatyvą“. Vėliau atskiruose komentaruose Vokietijos žurnalistams jis pridūrė, kad „Amerikos vyriausybė yra įsipareigojusi stebėti ugnies nutraukimą“.
Du Kyjive dalyvavę Europos pareigūnai gyrė susitikimo rezultatus kaip didelę sėkmę, ypač dėl to, kad vadovams pavyko įtraukti D. Trumpą ir gauti jo paramą, nors vienas iš pareigūnų įspėjo, kad JAV prezidentas yra linkęs greitai keisti savo nuomonę.
Vokietijos vyriausybės pareigūnas sakė, kad F. Merzas ir jo kolegos vadovai nurodė savo užsienio politikos patarėjams nedelsiant pradėti rengtis ilgalaikiam taikos susitarimui, jei Rusija sutiktų su raginimais besąlygiškai nutraukti ugnį.
F. Merzas sakė, kad kelių kitų šalių – nuo Kanados iki Turkijos ir Naujosios Zelandijos – vadovai prisijungė prie susitikimo Kyjive per vaizdo konferenciją ir remia pastangas daryti spaudimą V. Putinui.
„Didelė „norinčiųjų koalicija“ visame pasaulyje yra pasiryžusi įgyvendinti“ naujas sankcijas Rusijai, jei Maskva atsisakys sutikti su paliaubomis, sakė Vokietijos kancleris.
V. Zelenskis sakė, kad tokios sankcijos būtų nukreiptos prieš Rusijos energetikos sektorių ir bankų sistemą.
Daugiau jokių kalbų apie Taurus – bent jau viešai
Spaudos konferencijoje F. Merzas taip pat buvo paklaustas, ar jis tieks Ukrainai sparnuotąsias raketas „Taurus“ – tai buvo opus klausimas ankstesniam kancleriui Olafui Scholzui, kuris nuolat atmesdavo galimybę tiekti šiuos tolimojo nuotolio ginklus, o tai Vokietijoje sukėlė aršias politines diskusijas.
F. Merzas stengėsi nutraukti debatus, teigdamas, kad jis nekomentuos tokių klausimų: „Kokių priemonių imamės kartu, kad užbaigtume šį karą, (pirmiausia) nėra viešų diskusijų objektas“, – sakė jis.
Iš tiesų prieš šeštadienio susitikimą F. Merzo vyriausybė pareiškė, kad daugiau nebeskelbs, kokią karinę paramą Vokietija teikia Kyjivui, t. y. Berlynas nebeskelbs išsamių Ukrainai siunčiamų ginklų ir šaudmenų sąrašų, sakė vienas Vokietijos pareigūnas.
F. Merzo komanda šį požiūrį vadina „strateginiu dviprasmiškumu“, imdama pavyzdį iš E. Macrono, kuris šią koncepciją pristatė praėjusiais metais. Idėja: V. Putinas neturėtų žinoti, kokie ginklai (ir kokiais kiekiais) yra tiekiami, o namuose neturėtų vykti prieštaringos politinės diskusijos, kurios galėtų pakenkti paramai.
Parengta pagal „Politico“ inf.