Remiantis apklausų duomenimis, kurie buvo paskelbti netrukus po to, kai užsidarė rinkimų apylinkės, N. Danas surinko daugiau kaip 54 proc. balsų, o G. Simionas – kiek daugiau nei 45 proc. Kraštutiniai dešinieji vis tiek skelbė pergalę, motyvuodami „sukčiavimu“ per rinkimus, kurie yra laikomi labai svarbiais šios su karo draskoma Ukraina besiribojančios NATO šalies krypčiai.
Oficialių dalinių rezultatų tikimasi vakare. Po gegužės pradžioje vykusio pirmojo balsavimo turo galutiniai rezultatai buvo paskelbti kitą rytą.
Šie rinkimai taip pat laikomi svarbiais Europos Sąjungai (ES) ir Ukrainai, kuri jau daugiau kaip trejus metus priešinasi visapusiškai Rusijos invazijai. Rumunijos prezidentas daro didelę įtaką užsienio ir saugumo politikai.
G. Simionas kritiškai vertina paramą Ukrainai, o N. Danas palaiko Ukrainą ir pritaria ES pozicijai.
G. Simionas laimėjo gegužės 4 d. surengtą pirmąjį rinkimų turą ir aplenkė N. Daną maždaug 20 procentinių punktų, tačiau negavo absoliučios daugumos balsų.
Sekmadienį vykę prezidento rinkimai yra pakartotiniai – pirmajame rinkimų rate 2024 m. lapkritį pirmąją vietą netikėtai iškovojo prorusiškas kandidatas Calinas Georgescu, tačiau prieš antrąjį turą Konstitucinis Teismas anuliavo balsavimo rezultatus dėl įtarimų, kad į rinkimus kišosi Rusija. C. Georgescu buvo uždrausta kandidatuoti dar kartą.
G. Simionas nori, kad C. Georgescu eitų ministro pirmininko pareigas, jei jis laimės rinkimus.