Pagal ankstesnę tvarką Italijos pilietybę pagal jus sanguinis, t. y. kraujo teisės principą, galėjo įgyti kiekvienas asmuo, turintis protėvį, kuris gyveno po 1861 m. kovo 17 d., kai buvo įkurta Italijos Karalystė.
Antradienį šalies parlamentui priėmus dalinius įstatymo pakeitimus Italijos pasą gali gauti asmenys, kurių bent vienas iš tėvų arba senelių Italijos pilietybę įgijo gimimu.
Vyriausybės teigimu, tvarka pakeista siekiant „sustiprinti“ Italijos ir užsienyje gyvenančio piliečio ryšį, išvengti „piktnaudžiavimo“ ir pasų „komercializavimo“ bei atlaisvinti išteklius, kad būtų galima išnagrinėti susikaupusias paraiškas.
Nuo 2014 m. pabaigos iki 2024 m. pabaigos užsienyje gyvenančių piliečių skaičius padidėjo 40 proc. – nuo maždaug 4,6 mln. iki 6,4 mln.
Skaičiuojama, kad kovo pabaigoje, kai premjerės Giorgios Meloni vyriausybė pristatė įstatymo pakeitimus, buvo daugiau kaip 60 tūkst. nebaigtų pilietybės tikrinimo procedūrų.
Italijos užsienio reikalų ministerija tuomet pareiškė, kad šiuo pakeitimu „atlaisvins išteklius tam, kad konsulinės paslaugos taptų veiksmingesnės ir galėtų būti skirtos tik tiems, kuriems jos tikrai reikalingos dėl jų konkretaus ryšio su Italija“.
Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani tvirtino, kad pats principas „nedings“ ir italų palikuonys vis dar galės tapti piliečiais, tačiau „bus nustatytos tikslios ribos, ypač siekiant išvengti piktnaudžiavimo ar Italijos pasų „komercializavimo“ reiškinių“.
„Pilietybė turi būti rimtas dalykas“, – teigė ministras.