Gegužės 22 d. įvykį Lietuvoje Vokietijos žiniasklaida vieningai vadino istoriniu žingsniu. Tai turėtų būti signalas NATO sąjungininkams, Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris šokiravo Europą pademonstravęs savo posūkį Rusijos atžvilgiu, rašo portalas „Bild“.
Kol kas Lietuvoje dislokuota apie 400 Vokietijos karių, tačiau jų skaičius turėtų išaugti iki 5 tūkst. iki 2027 m. pabaigos. Ateityje ji padės užtikrinti rytinį NATO flangą. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir gynybos ministras Borisas Pistorius specialiai atvyko į Vilnių į iškilmingą rikiuotę su 800 karių Katedros aikštėje.
Tai buvo pirmasis F. Merzo vizitas rytiniame NATO flange. 10.45 val. Lietuvos laiku lėktuvas, gabenantis Vokietijos kanclerį, nusileido oro uoste. F. Merzas prie lėktuvo buvo sutiktas su karinėmis iškilmėmis.
Iš arti parodė, kaip Vilniuje įvyko iškilmingas karinis ritualas – Vokietijos brigados inauguracija
Tada kancleris ir Vokietijos premjeras 40 automobilių kolona važiavo per Lietuvos sostinę, o nuo kelio jiems mojavo vaikai. Tai buvo iš tiesų draugiškas sutikimas vienai svarbiausių sąjungininkių. Tačiau kanclerio laukia ir keletas nepatogių klausimų.
Brigada jau susiduria su tam tikromis problemomis
Remiantis „Bild“ turimu ES vidaus dokumentu, brigada susiduria su didelėmis problemomis ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl įrangos:
Trūksta personalo: yra 800 karių, dar 4200 turės atvykti. Bet ne bet kas, o, pavyzdžiui, logistikos ir IT specialistai arba žvalgybos pareigūnai. Savanorių kol kas nėra.
Susiję straipsniai
Materialinių išteklių trūkumas: brigadai trūksta modernios karo įrangos – bepiločių orlaivių, šaudmenų, tankų. Kol kas neaišku, kiek iš 44 Lietuvai reikalingų „Leo2A8“ tankų buvo užsakyta. Kol Lietuvoje jų trūks, brigadai skirtos medžiagos bus paimtos iš Bundesvero dalinių. Tai reiškia, kad operacinė parengtis Vokietijoje silpnėja.
Vietos trūkumas: šiuo metu karių šeimoms nepakanka gyvenamųjų patalpų. Alternatyvios apgyvendinimo vietos kartais yra gerokai nutolusios. O vokiečiai turi didelių lūkesčių. Būstas, atstumai iki „vokiškų“ darželių ir mokyklų – visa tai daug daugiau, nei įprasta Lietuvos kariams ir civiliams.
Pinigų trūkumas: konservatorių bloko CDU/CSU dokumente teigiama, kad brigada Lietuvoje – bent jau šviesoforo koalicijos biudžetuose – buvo „tik elementariai ir jokiu būdu ne iki galo suplanuota ir įtraukta į biudžetą“. Tad iš kur turėtų atsirasti pinigų?
F. Merzas ir B. Pistorius neturi daug laiko problemoms spręsti. Brigada turėtų būti visiškai parengta darbui iki 2027 m. Vokietijos kancleris optimistiškai tiki, kad tai pavyks pasiekti.
„Brangūs lietuviai: galite pasikliauti Vokietija ir mūsų kariais“, – pažadėjo F. Merzas vidurdienį surengtoje spaudos konferencijoje.
„Mes neleisime Rusijai įvaryti pleišto tarp mūsų. Europiečiai laikosi išvien. Jei tai bus įmanoma, jie visada išliks išvien su JAV“, – dėstė Vokietijos kancleris.
Vokietijos ministras pirmininkas Borisas Reinas, kuris kelionėje lydėjo kanclerį, nori, kad Vokietijos brigada būtų laikoma solidarumo ženklu.
„Naujoji Vokietijos šarvuočių brigada Lietuvoje yra aiškus įspėjimas Rusijos diktatoriui V. Putinui: Europa laikosi išvien“, – kalbėjo jis.
Lietuva Rusiją laiko tiesiogine grėsme
Tačiau išlieka nedidelė abejonė. Ne tik dėl to, ar vokiečiai sugebės ištesėti savo pažadą, bet ir dėl to, ar NATO vis dar bus pakankamai tvirta, kad atlaikytų Rusijos puolimą JAV prezidento Donaldo Trumpo laikais. Jo požiūris į Rusiją jis pasiuntė šoko bangą per Europą.
Vokietijos karių buvimas šalyje yra dar svarbesnis Lietuvai. Nedidelės Baltijos valstybės (2,8 mln. gyventojų) kariuomenėje yra tik 15 000 karių, iš jų 3 500 šauktinių. Tačiau šalis karą Ukrainoje laiko tiesiogine grėsme savo nacionaliniam saugumui ir masiškai ginkluojasi, rašo portalas „Bild“.
Beje, F. Merzas yra pirmasis Vokietijos kancleris, tarnavęs Bundesvero kariu. Jis atliko karinę tarnybą artilerijoje 1975–1976 m.
Parengta pagal „Bild“ inf.