Šią savaitę Karališkajame Jungtinių tarnybų institute Londone į strategines karines diskusijas renkasi karininkai iš 20 šalių. Daugiausia dėmesio skiriama grįžimui prie korpusais grindžiamos karybos struktūros, kurios buvo atsisakyta žlugus Sovietų Sąjungai, bet kuri dabar sparčiai atgimsta dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Tie, kuriems teks dalyvauti kovose, klausia ne to, ar Rusijos puolimo prieš NATO narę grėsmė yra reali, o to, kur, kada ir kokia forma ji kils“, – rašo M. Championas.
Naujo konflikto rizika yra reali
Danijos žvalgybos vertinimais, Rusija per 6 mėnesius gali parengti vietinį išpuolį, per 2 metus – regioninį konfliktą Baltijos šalyse, o per 5 metus – didelio masto karą Europoje.
Nepaisant nuostolių, Rusijos kovinės pajėgos šiuo metu yra dvigubai didesnės nei 2022 m. Rusija įdiegė masinę ginklų ir nepilotuojamų orlaivių gamybą ir išmoko veiksmingai kovoti su Vakarų ginklais, ypač HIMARS.
„Rusijos oro pajėgos, sukurtos kovai su NATO, yra modernios ir išliko nepažeistos“, – pažymi ekspertas.
Rusija taip pat tobulina raketas „Iskander“, kurias, pasak Vakarų karininkų, ne visada gali perimti net „Patriot“ sistemos.
Generolus labiausiai gąsdina Kremliaus abejingumas nuostoliams, kuris suteikia V. Putinui „veiksmų laisvę, kurios neturi jo priešininkai NATO“.
NATO dar nepasirengusi
Amerikos 18-asis oro desantininkų korpusas yra vienas iš nedaugelio, galinčių greitai dislokuoti pajėgas. Tačiau jis vis dar prisitaiko prie naujo karo realijų. Europos korpusai vis dar formuojami. Logistika yra silpna vieta: geležinkeliai, uostai, gamyklos bus pirmieji Rusijos raketų taikiniai didelio masto konflikto atveju.
„Kad būtų pakirstas NATO patikimumas, užtektų chaotiško puolimo, tarkime, prieš Estiją, o tai V. Putinas galėtų padaryti jau dabar“, – pažymi M. Championas.
Net pratybos, perkeliant pajėgas į Rytų Europą, planuojamos tik 2027 m., nors, kaip pastebi forumo dalyviai, laiko pasirengti gali nebelikti.
Nepaisant didėjančio grėsmių suvokimo, Europa vis dar veikia taikos metu. JAV, autoriaus nuomone, apskritai „atsitraukia“. Atsižvelgiant į tai, 1 mlrd. svarų sterlingų, kuriuos Didžioji Britanija planuoja išleisti bepiločiams lėktuvams, labiau primena simbolinį gynybos atkūrimo gestą nei pakankamą atsaką.
„Jūs kovojate su tuo, ką turite rankose. Dabartinėmis aplinkybėmis to gali nepakakti atgrasyti Kremlių nuo tolesnių planų tapti didžiąja galia“, – apibendrino į atsargą išėjęs britų generolas Rupertas Smith'as.
Parengta pagal UNIAN inf.