Nacionalinė rinkimų komisija pranešė, kad šis 42 m. JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas sekmadienį vykusiame antrajame rinkimų ture surinko 50,89 proc. balsų.
Jo varžovas 53-ejų proeuropietiškas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, kuris yra centristinės šalies vyriausybės sąjungininkas, šioje labai susiskaldžiusioje NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybėje gavo 49,11 proc. balsų.
„Sveikinu nugalėtoją!“ – platformoje „X“ pareiškė kadenciją baigiantis konservatyvių pažiūrų prezidentas Andrzejus Duda.
A. Duda, kuris buvo pareiškęs paramą K. Nawrockiui, padėkojo lenkams už „pilietinės pareigos atlikimą“ ir rinkėjų aktyvumą, kuris siekė 71,63 proc.
Rezultatai buvo paskelbti po įtempto vakaro, kadangi abu kandidatai paskelbė pergalę, kai viena balsavusių rinkėjų apklausa parodė, kad jiedu užima apylyges pozicijas.
„Mes laimėsime ir išgelbėsime Lenkiją“, – netrukus po to, kai užsidarė rinkimų apylinkės, rinkimų nakties mitinge Varšuvoje šalininkų miniai sakė K. Nawrockis.
Manoma, kad prezidento postą užėmus K. Nawrockiui gali būti blokuojama progresyvi vyriausybės darbotvarkė dėl abortų ir LGBTQ teisių, be to, gali atsinaujinti įtampa su Briuseliu dėl teisinės valstybės klausimų.
Taip pat gali būti pakenkta stipriems ryšiams su kaimynine Ukraina, nes K. Nawrockis kritikuoja Kyjivo stojimo į Europos Sąjungą ir NATO planus ir nori mažinti išmokas ukrainiečiams pabėgėliams.
K. Nawrockis rinkiminės kampanijos metu apsilankė Baltuosiuose rūmuose ir pareiškė, kad D. Trumpas jam pasakė: „Jūs laimėsite.“
JAV krašto saugumo sekretorė Kristi Noem taip pat pareiškė paramą K. Nawrockiui, kai praėjusią savaitę dalyvavo Lenkijoje surengtoje konservatorių konferencijoje. „Jis turi būti kitas prezidentas“, – tvirtino K. Noem.
„Katalikiškos vertybės“
Lenkijos prezidentai turi tam tikrą įtaką užsienio ir gynybos politikos klausimais ir taip pat turi veto teisę dėl įstatymų, kuri gali būti panaikinta tik trijų penktadalių dauguma parlamente. Tokios daugumos vyriausybė neturi.
Reformas, kurias suplanavo į valdžią 2023 m. atėjęs ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, stabdo aklavietė su dabartiniu prezidentu.
Daugybė K. Nawrockio rėmėjų teigė norintys griežtesnių imigracijos ribojimų ir pasisako už konservatyvias socialines vertybes bei didesnį šalies suverenitetą ES.
„Man svarbios katalikiškos vertybės. Žinau, kad jis jomis vadovaujasi“, – naujienų agentūrai AFP tvirtino 60-metė Varšuvos pensininkė Lila Chojecka, atėjusi atiduoti savo balsą už K. Nawrockį.
R. Trzaskowskio rinkėjai linkę pritarti didesnei ES integracijai ir socialinių reformų spartinimui. R. Trzaskowskis palaiko galimybę įvesti tos pačios lyties porų civilinę partnerystę ir sušvelninti beveik visišką Lenkijos abortų draudimą.
Į šeštą dešimtį įkopusi gidė ir mokytoja Malgorzata Wojciechowska teigė, kad Lenkijos moterys, „deja, neturi tokių pat teisių, kaip mūsų draugai europiečiai“.
Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska rinkimus pavadino „tikru civilizacijų susikirtimu“.
Rinkiminės kampanijos kontroversijos
K. Nawrockio pergalė greičiausiai padrąsins populistinę partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri valdė Lenkiją 2015–2023 m. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad gali būti šaukiami nauji parlamento rinkimai, jei tęsis politinė aklavietė su vyriausybe.
K. Nawrockio rinkiminę kampaniją kartais temdė kontroversijos dėl aplinkybių, kuriomis jis iš pagyvenusio vyro įsigijo butą, taip pat ir dėl jo su futbolu susijusio chuliganizmo praeityje.
K. Nawrockis, kuris yra buvęs boksininkas mėgėjas, paskutinėmis rinkiminės kampanijos dienomis taip pat griežtai paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad dirbdamas viešbučio apsaugos darbuotoju jis svečiams parūpino prostitučių paslaugas.
Dėl priešinimosi Ukrainos narystei NATO jis taip pat sulaukė Ukrainos pareigūnų kritikos.
K. Nawrockis penktadienį paskutinėmis savo rinkiminės kampanijos valandomis padėjo gėlių prie paminklo lenkams, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metu nužudė Ukrainos nacionalistai. „Tai buvo lenkų tautos genocidas“, – kalbėjo jis.
38 mln. gyventojų turinti Lenkija yra ES ir NATO narė bei sparčiai auganti ekonomika, kuri atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėje diplomatijoje dėl Ukrainos. Ši šalis taip pat yra pagrindinis Vakarų ginklų ir pagalbos tiekimo į Ukrainą maršrutas.
Po to, kai gegužės 18 d. įvyko pirmasis rinkimų raundas, kuriame Varšuvos meras R. Trzaskowskis gavo kiek daugiau nei 31 proc. balsų, o buvusios valdančiosios „Teisės ir teisingumo partijos“ (PiS) remiamas nepartinis K. Nawrockis – beveik 30 proc. balsų, visos apklausos rodė, kad ir antrajame rate abejų kandidatų surinktų balsų skaičius greičiausiai skirsis vos per plauką.
Lenkijoje prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai ir turi plačius įgaliojimus, tokius, kaip atstovauti šaliai užsienyje, formuoti užsienio politiką, skirti ministrą pirmininką ir kabineto narius bei karo atveju eiti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.
Prieš penkerius metus A. Duda rinkimuose dėl aukščiausio šalies posto įveikė R. Trzaskowskį, tačiau dabar po dviejų kadencijų dar vienos siekti negali.
ES ir NATO narė Lenkija politiškai yra labai susiskaldžiusi ir rinkimų rezultatai turės lemiamos įtapos jos ateičiai tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje.
Tuo tarpu K. Nawrockis kadaise priklausė partijai PiS, kuriai atstovauja ir dabartinis prezidentas A. Duda, savu laiku pasinaudojęs savo veto galia, kad blokuotų ne vieną vyriausybės teisės aktų projektą.
Savo valdymo metais PiS nesutarė su Briuseliu dėl jos teismų sistemos reformos. Be to, partija pagadino ir santykius su Berlynu, reikalaudama trilijoninių reparacijų už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą.