Didžiosios Britanijos organizacijos „Center for Information Resilience“ (CIR) duomenimis, nuo 2025 m. pradžios Rusija paleido daugiau kaip 20 000 smogiamųjų ir imitacinių bepiločių orlaivių.
„Tai panašu į bandymą perkrauti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, o tai didina tikimybę pataikyti į taikinius“, – sakė CIR analitikas Kyle'as Glennas.
Birželio 10 d. Rusija į Ukrainą paleido 315 bepiločių orlaivių ir septynias raketas (dvi sparnuotąsias ir penkias balistines). Septyniuose sostinės rajonuose užfiksuota daugybė sugriovimų, taip pat buvo apgadintas valstybinės reikšmės paminklas – Sofijos katedra. Odesoje okupantai atakavo keletą civilinės infrastruktūros objektų, ypač – gimdymo namų administracinę dalį, Odesos kino studijos patalpas ir Odesos zoologijos sodo technines patalpas.
Kyjivo gyventojai, kurie tą dieną slėpėsi požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, stebėjo, kaip smūgio banga išmušė vartus.
„Atakos vyko kas pusvalandį. Pasislėpdavome, paskui išeidavome – ir bėgdavome atgal į vidų“, – pasakojo vietos gyventojas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad raketų ir dronų, kuriuos Rusija paleidžia virš Ukrainos, kaskart tik daugėja.
„Tai tapo tendencija. Tai reiškia, kad Maskva nebijo nieko – nei tų, kurie ragina nutraukti žudynes, nei tų, kurie kalba apie derybas“, – sakė jis.
Kartu Rusija ciniškai teisina savo išpuolius kaip „atsaką“ į Ukrainos operaciją „Voratinklis“, per kurią buvo sunaikinti strateginiai bombonešiai giliai Rusijos užnugaryje. Tačiau sistemingi Maskvos oro smūgiai nėra naujiena, kaip ir tobulėjantys atakos bepiločiai lėktuvai, pažymi WSJ.
Pažangių gynybos studijų centro (C4ADS) duomenimis, 2022 m. Rusija su Iranu pasirašė 1,75 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl 6 000 bepiločių orlaivių „Shahed“, įrangos, technologijų ir programinės įrangos kodo pirkimo. Tai leido Rusijai lokalizuoti gamybą ir padidinti smūgių skaičių Ukrainos miestuose.
Tuo pat metu CIR skaičiavimais, nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2025 m. birželio 12 d. rusai paleido 34 014 bepiločių orlaivių. Paleidimai dažnai vykdomi iš Krymo, o bepiločiai orlaiviai užprogramuoti taip, kad atskristų su laiko skirtumu, taip sukuriant spiečiaus efektą.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija rengia masines kombinuotas atakas, kad sukeltų kuo daugiau nuostolių – naudoja smogiamuosius bepiločius lėktuvus ir simuliacinius dronus, juos kaitaliodama su sunkiai perimamomis raketomis, paleistomis iš lėktuvų ir laivų.
Maskva taip pat tobulina technologijas, skirtas Ukrainos gynybai apeiti, rašo laikraštis. Dėl patobulintų antenų ir nukreipimo sistemų tapo sunkiau trikdyti rusų bepiločius orlaivius, naudojančius elektroninę kovą. Be to, jie skrenda daugiau kaip pusantro kilometro aukštyje, kad apsunkintų mobilių ugnies grupių darbą, priduria WSJ.
„Žinoma, jie eksperimentuos ir tobulės. Karo metu tobulinami visų rūšių ginklai“, – sako Ukrainos Karinių oro pajėgų ryšių skyriaus viršininkas pulkininkas Jurijus Ignatas.
Savo ruožtu Ukraina derina šaudymo priemones dronams numušti: naudoja elektroninę kovą, mobiliąsias grupes, naikintuvus F-16, sistemas „Gepard“ ir IRIS-T, o apsaugai nuo balistinių raketų – amerikiečių kompleksus „Patriot“. Tačiau tokių sistemų trūksta, o joms skirta amunicija yra itin brangi. Nepaisant V. Zelenskio kreipimosi, JAV neskuba teikti naujų pagalbos paketų ar įvesti griežtesnių sankcijų Rusijai.
Ukraina taip pat laikosi principo „pataikyti į lankininką, o ne į strėlę“ ir vykdo giluminius smūgius į Rusijos Federacijos karinius objektus. Konkrečiai neseniai gynybos pajėgos atakavo gamyklą Jelabugoje, Tatarstane, kur gaminami šašlykai – tai jau trečias toks smūgis per tris mėnesius.
„Saugomės visais įmanomais būdais. Norėtume sukurti skydą, skėtį, kuris dengtų Ukrainą nuo Rusijos ir, tikiuosi, Baltarusijos teritorijos“, – pridūrė J. Ignatas.
WSJ pažymi, kad grėsmę gali kelti net perimti dronai. Jie gali sprogti ore, išbarstydami nuolaužas į visas puses, arba nukristi ant žemės – tada kovinė galvutė gali sprogti bet kur.
Parengta pagal nv.ua inf.