Tačiau dar prieš viršūnių susitikimą kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasidalino Lietuvos pasiūlymu kaip pagreitinti gynybos finansavimą
Pasak diplomato, NATO turėtų leisti šalims viešai įvardyti, kokių karinių pajėgumų joms trūksta, siekiant užsitikrinti visuomenės palaikymą dėl didesnių gynybos išlaidų. Jis tai kalbėdamas su „Financial Times“ žurnalistu Richardu Milne’u.
Pasak K. Budrio, slaptumas dėl to, kokių pajėgumų šalims trūksta, „silpnina pozicijas ir argumentus tų, kurie ragina didinti išlaidas“, ypač toliau nuo Rusijos esančiose valstybėse.
„Jei tai būtų išslaptinta ir mūsų visuomenėms būtų parodyta, ką turime ir ko mums trūksta, jas įtikinti šiuo sprendimu būtų daug lengviau. Kalbu ne apie mūsų regioną, Šiaurės-Baltijos šalis, o apie kitas valstybes“, – kalbėjo ministras.
Trys Baltijos valstybės laikomos pažeidžiamiausia NATO dalimi, jei Rusija, po plataus masto karo prieš Ukrainą, nuspręstų atsigręžti į Vakarų aljansą. Visos jos jau dabar numato padidinti savo gynybos išlaidas iki daugiau nei 5 proc. BVP iki kitų metų.
Lietuva iki 2030 m. stiprina savo sausumos pajėgas iki divizijos dydžio – apie 17 500 karių. Vokietija iki 2027 m. ketina turėti Lietuvoje nuolatinę brigadą. Kiti NATO sąjungininkai, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Kanadą, taip pat yra dislokavę karius visame Baltijos regione. Aljansas taip pat atlieka oro policijos misiją visose trijose šalyse.
K. Budrys pabrėžė, kad NATO turėtų kalbėti apie konkrečius pajėgumus, tokius kaip oro gynyba, artilerijos atsargos ar tolimojo nuotolio raketos, reikalingos Rusijos ginklų naikinimui, o ne apsiriboti vien diskusija apie tai, kurios šalys atitinka finansinius tikslus.
„Diskusija vien apie skaičius Europoje tampa toksiška“, – teigė ministras.
Vienas NATO pareigūnas atsisakė komentuoti K. Budrio pastabas „The Financial Times“.
Vis dėlto jis pridūrė: „Pajėgumų tikslai apibrėžia išteklius, pajėgas ir galimybes, kurių sąjungininkai reikės vykdant mūsų gynybos planus... Tikslūs duomenys yra įslaptinti, tačiau mums reikės, pavyzdžiui: 400 proc. daugiau oro ir raketinės gynybos priemonių, tūkstančių papildomų šarvuočių ir tankų, milijonų papildomų artilerijos sviedinių.“