„Du Prancūzijos pareigūnai pripažino, kad „norinčiųjų koalicijai“ trūksta aiškios krypties, ir išsakė mintį, kad iš dalies problema yra ta, jog Jungtinė Karalystė teikia didelę reikšmę Jungtinių Valstijų saugumo garantijoms, kurios dar nėra įgyvendintos“, – rašo leidinys.
Savo ruožtu Londonas kaltina E. Macroną, kad jis savo tarptautiniuose pareiškimuose baigiantis prezidento kadencijai „galvoja apie savo palikimą“.
Vienas derybas su Iranu stebėjęs pareigūnas sakė, kad E. Macronas jose stengėsi pasirodyti kaip taikdarys.
Susiję straipsniai
Kaip pažymi leidinys, pagrindinė abiejų lyderių santykių „įtrūkimų“ priežastis yra santykiai su Jungtinėmis Valstijomis.
Pažymima, kad Londonas ir Paryžius vis dar glaudžiai koordinuoja savo veiksmus, siekdami, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvautų Ukrainos taikos derybose. Tačiau pažangai įstrigus, britų ir prancūzų pareigūnai vis dažniau reiškia susierzinimą dėl to, kaip kita pusė pasirinko elgtis su JAV prezidentu.
Kaip sakė vienas su E. Macronu susijęs prancūzų akademikas, Jungtinės Karalystės premjeras yra „daug atsargesnis bendraujant su Baltaisiais rūmais“.
Savo ruožtu buvęs britų diplomatas pažymėjo, kad E. Macronas, kalbant apie D. Trumpo ego, yra „minkštas, bet ne toks minkštas kaip mes“. Itin nuolaidžią K. Starmerio strategiją bendraujant su JAV prezidentu jis pavadino „begėdiška, bet būtina“.
Manoma, kad E. Macronas ypač nepatenkintas K. Starmerio ir D. Trumpo sudarytu susitarimu sušvelninti JAV muitus Jungtinės Karalystės prekėms, nors Prancūzijai ir toliau taikomos ES įvestos sankcijos.
Parengta pagal „Unian“ inf.