Harberių šeima šventė atostogas savo namelyje Casa Bonita namelynų bendruomenėje prie Hunto miestelio, Teksase. Ankstyvą penktadienio, liepos 4-osios, rytą apie 3:30 val. RJ Harberį pažadino smarkus lietus, griaustinis ir žaibai. Kiek anksčiau jis buvo gavęs pranešimų apie galimus potvynius kituose regionuose, bet ne toje vietoje, kur buvo apsistojęs.
45-erių RJ, Dalaso teisininkas, vasaromis visą gyvenimą atostogaudavęs ir stovyklaudavęs tame krašte, manė, kad upė gali šiek tiek pakilti. Jis nusprendė patikrinti savo dukras – 11-metę Brooke ir 13-metę Blair.
Mergaitės su seneliais, Mike’u ir Charlene Harberiais, buvo įsikūrusios kitame namelyje arčiau upės. RJ taip pat ketino patraukti baidarę ir žvejybos įrangą, kurią buvo pasidėjęs netoli kranto.
Teksaso gyventojas pasidalijo katastrofiškais kadrais: parodė, kaip vos per kelias minutes pakilo vandens lygis
Padėjęs koją ant grindų, RJ pajuto apie 10 cm vandens. Jis atsisuko į lovoje gulinčią žmoną ir pasakė: „Annie, kabiną semia.“
Pro duris veržėsi vanduo. Vyras bandė jas atidaryti, bet nepavyko. Išlindęs pro langą pamatė, kad vandens lygis buvo vos pusmetriu žemiau lango.
„Turime išeiti tuoj pat,“ – perspėjo Annie. Jie griebė tik kelis daiktus – telefonus ir neišpakuotą krepšį. Po maždaug dviejų minučių iššoko pro langą – vanduo jau siekė Annie kaklą.
Jie nubėgo į kitą, šiek tiek aukščiau esantį namelį, kur pažadino kitą šeimą. Vanduo jau beveik siekė jų duris. Vėliau buvo pažadinta ir trečia šeima, miegojusi kiek aukštesnėje vietovėje.
Susiję straipsniai
Iš jų vyras pasiskolino baidarę, liemenę ir žibintuvėlį ir mėgino pasiekti žemiau esantį namelį, kuriame buvo jo dukros ir tėvai. Pusiaukelėje banga jį trenkė į stulpą.
„Pasišvietęs žibintuvėliu mačiau, kad upė virto baltu šėlstančiu vandeniu. Esu daug irklavęs, žinojau – tai neįmanoma,“ – prisiminė jis.
Jis matė, kaip visas vienas namelis atplyšo nuo pamatų ir atsirėmė į tą, kuriame buvo jo šeima.
„Link manęs plaukė automobiliai, medžiai. Žinojau – jei irkluosiu dar vieną sykį, tai bus mirties nuosprendis“, - apgailestavo amerikietis.
RJ grįžo pas žmoną ir kitas šeimas. Jie nubėgo į kitą namą aukštesnėje vietoje, kur šeima juos priėmė apie 3:45 val. ryto.
Tada RJ pirmą kartą pažvelgė į savo telefoną. Ten buvo jo jauniausios dukros žinutė, siųsta 3:30 val.: „Aš tave myliu.“
Regione beveik nebuvo ryšio, tad net gauti žinutę buvo stebuklas.
Annie, 43-ejų pedagogė iš šv. Ritos katalikiškos mokyklos, kurioje mokėsi jų dukros, tuo pat metu gavo po vieną žinutę iš kiekvienos mergaitės:
„Aš tave myliu.“
„Aš tave myliu.“
Mergaičių senelis Mičigane taip pat gavo žinutę – „Myliu jus“ – kartu su nuotrauka, kurioje jos kartu su juo.
Visa Harberių šeima ir kiti išgelbėtieji tą naktį praleido be elektros, klausydamiesi baisių garsų. Tik išaušus suprato, ką girdėjo: tai buvo nameliai, kuriuos srovė plėšė nuo pamatų ir nešė upės vaga.
Seserys buvo rastos po 12 valandų, už 24 kilometrų nuo nakvynės vietos.
„Jų rankos buvo susikibusios“, – pasakojo jų teta Jennifer.
Blair ir Brooke mokėsi katalikiškoje šv. Ritos mokykloje Dalase, kur jų mama dirba pedagogine specialiste.
„Jos buvo tikinčios, – pridūrė teta. – Kartu į kelionę pasiėmė rožančių.“
„[Blair] buvo gabi mokinė, turėjo dosnią ir gerą širdį. [Brooke] buvo tarsi šviesa bet kuriame kambaryje – žmonės ją traukė, ji juos prajuokindavo ir leisdavo mėgautis akimirka“, – mergaites apibūdino jų tėvas.
Mergaičių seneliai, Mike’as ir Charlene Harberiai, vis dar laikomi dingusiais.
Žuvo gelbėdamas kitus
Stichinė nelaimė Teksase nusinešė šimtus gyvybių, tačiau tarp žuvusiųjų atsirado ir tikrų herojų.
Dickas Eastlandas, krikščioniškos vasaros stovyklos „Camp Mystic“ direktorius ir vienas iš jos savininkų, žuvo, bandydamas išgelbėti stovyklautojus per pražūtingą potvynį Hunto miestelyje.
Apie jo žūtį pranešė „Texas Public Radio“, remdamasis socialiniuose tinkluose skelbtu įrašu, kurį paskelbė vyro sūnėnas.
Pasak pranešimo, vyras mirė, kai milžiniška vandens siena nušlavė stovyklą, esančią ties Guadalupe upės krantu.
Dickas Eastlandas įsigijo „Camp Mystic“ stovyklą dar 1974 m., o per pusę amžiaus joje praleido šimtai merginų ir mergaičių, kurioms stovykla tapo antraisiais namais.
„Jis neabejotinai atidavė gyvybę, kad išgelbėtų stovyklautojus, – socialiniame tinkle „X“ parašė JAV Atstovų Rūmų narys Augustas Pflugeris. – Kartu su žmona Tweety dešimtmečius skyrė gyvenimą, kad augintų doras, tvirtas merginas. Ačiū, pone Eastlandai. Mylim ir ilgėsimės.“
Pats A. Pflugeris sakė, kad dvi jo dukros tuo metu taip pat buvo stovykloje. Jos buvo evakuotos ir jau susitiko su šeima.
„Jis buvo kaip tėvas mums visiems, – rašė buvusi stovyklautoja ir D. Eastlando draugė Paige Sumner laikraštyje Kerrville Daily Times. – Manęs visai nestebina, kad paskutinis jo gyvenimo veiksmas buvo gelbėti kitus. Jis jau buvo išgelbėjęs tiek daug gyvenimų vien tuo, kad sukūrė „Camp Mystic“ stovyklą.“
Katharine Somerville, stovyklos vadovė Cypress Lake padalinyje, sekmadienį per „Fox News Live“ vadino D. Eastlandą vienu iš „nesavanaudiškiausių vyrų visame pasaulyje“.
„Jis buvo įkvėpimas. Tikras tėvo atvaizdas, ramybės šaltinis per bet kokį chaosą, – kalbėjo K. Somerville. – Jis mokė mus tikėjimo, vedė per stovyklos veiklas, nuolat kartodavo: susipažinkit su naujais žmonėmis ir dalinkitės meile su visais.“
Potvynio metu stovykloje buvo 750 dalyvių – daugiausia mergaitės iš įvairių valstijų. Sekmadienio popietę apygardos pareigūnai patvirtino, kad žuvo daugiau nei dešimt stovyklautojų. Viena vadovė ir vienuolika vaikų vis dar laikomi dingusiais.