Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, tikrinamos pasirinktinės transporto priemonės.
„Kažkokių didelių incidentų, didelių eilių, grūsčių vykstantiems į Lenkiją, kad tektų stovėti ir laukti įvažiavimo į šalį per šitą savaitę nebuvo“, – konstatavo jis Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“.
Tačiau pašnekovas priduria, kad sudėtingesnių laikotarpių pasitaiko, bet tai nesietina su patikromis, vykdomomis Lenkijos pareigūnų – o su kelio darbais ar traktorių judėjimu. Priešingai, pasak G. Mišučio, tai, ką daro lenkai – naudinga ir Lietuvai. „Tai tikrai yra įspėjimas tiems, kas tuo užsiima, tiems, kas turi iliuzijų, kad gali čia per vidaus sienas patekę į Šengeno erdvę toliau judėt neteisėtai. Tai yra įspėjimas ir labai geras signalas, tam tikra prevencija“, – tikino jis.
Lenkija atnaujino sienų su Lietuva ir Vokietija kontrolę: labiausiai tikrins šio tipo transporto priemones
Jeigu Lenkija sulaikytų iš Lietuvos bandančius pas ją patekti nelegalius migrantus, galiausiai, jie būtų grąžinami į Lietuvą – ir tai nėra nieko naujo.
„Visada, kai neteisėti migrantai yra sulaikomi vienoje Šengeno valstybėje, tai konkrečiai Lenkijoje arba Lietuvoje, kai jie patenka iš kitos valstybės, tai, pavyzdžiui, Latvijos – jie grąžinami tai valstybei, į kurią pirmiausia ir pateko iš Baltarusijos. Tai visa tai, kas dabar vyksta, visas fonas ir susijęs su tais Lenkijos patikrų atnaujinimais yra būtent priežastis ir pradžia prie Latvijos ir Baltarusijos sienos.
Nes ten neteisėti migrantai prasibrovę, iš ten bando per vidaus sieną su Lietuva iš Latvijos, taip pat per Lietuvos vidaus sieną su Lenkija vykti į Vakarų Europą, dažniausiai Vokietiją. Tai jeigu Lenkija sulaiko tokius migrantus – ji juos perduoda Lietuvai, o jeigu Lietuvos pasieniečiai sulaiko – tai atitinkamai, surinkus visus duomenis, visus įrodymus, jie grąžinami Latvijos pareigūnams. Ir tas toks mechanizmas, jis veikia čia jau ne tik šiemet, bet ir ankstesniais metais“, – paaiškino VSAT atstovas.
Kadangi pabrėžiamos problemos Latvijos pusėje, kyla klausimas, ar Lietuva neturėtų sekti Lenkijos pavyzdžių ir griežčiau kontroliuoti transportą, atvykstantį iš kaimynės Šiaurėje. G. Mišutis nurodo, kad visų pirma Lietuva siunčia savo pajėgas ir pagalbą Latvijai jos pasienyje su Baltarusija.
Susiję straipsniai
„Mūsų pasieniečiai jau antra savaitė ten dirba ir sėkmingai dirba, ir jau ne vieną migrantų grupę yra sulaikę, kad jie toliau jau negalėtų judėti. Ir policijos pareigūnai dirba, ir kiti pareigūnai iš Lietuvos“, – paaiškino jis.
O visų antra – vidaus sienų kontrolę vykdo ir Lietuva, tik ne tokiais mastais, kaip Lenkija.
„Lietuvos ir Lenkijos siena yra 100 kilometrų, Lietuvos ir Latvijos siena yra beveik 600 kilometrų ilgio. Tai yra dešimtys kelių, keliukų – jeigu įvedinėt [tą patį, ką Lenkija], tai pareikalautų milžiniškų resursų prie tos sienos, kurios nuo 2007 metų kontrolė Šengeno panaikinta. Bet vykdomi pasirinktiniai patikrinimai, pagal kriminalinės žvalgybos informaciją, pagal rizikos analizės faktus, ir migrantai sulaikomi tiek prie mūsų sienos su Latvija, tiek prie sienos su Lenkija“, – teigė G. Mišutis.
Lenkai kontrolę žada vykdyti iki rugpjūčio 5 d., tačiau neatmetama, kad patikros gali būti pratęsiamos. Tačiau, kiek tai veiksminga kovoti su problemos esme – nelegalia migracija? Ar reikia dėl to kaltinti skylėtą Šengeną?
„Labiau reikėtų kritikuoti politinius lyderius, kad jie nesugeba į tai pasižiūrėti kompleksiškai. Šengenas buvo sukurtas tiems laikams, tuo momentu, kai neturėjom tokių problemų su migracija, kai mes neturėjom didelio srauto žmonių, keliaujančių iš trečiųjų valstybių į Europą.
Tai čia vienas dalykas. Tai čia Šengenas dėl to nėra kaltas. Tai dabar yra klausimas – kaip stiprinti tą išorinę sienų kontrolę ir kaip struktūriškai migracijos problemą spręsti. (...) Ką dabar daro Europa – tai važinėja po Šiaurės Afrikos šalis – Egiptą, Tunisą, Libiją, anksčiau ar vėliau prireiks Maroko ir Alžyro – ir su vietiniais diktatoriais susitarimus pasirašo, kuriems iš esmės Europos Sąjunga moka pinigus, o jie – prilaiko migraciją.
Tai Lukašenka nori, kad su juo būtų padaryta lygiai tas pats. Jis mato: tai jeigu jūs galit su generolu el-Sisi taip daryti, kuris nėra pūkuotas, švelnus demokratas – kodėl jūs su manim negalit to daryti? Bet čia yra visas kontekstas, susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą, kas mums neleidžia to daryti.
Tai čia mums [Lietuvai ir Lenkijai], šioje vietoje sudėtingiau“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dr. Mariusz Antonowicz.
Politologo teigimu, dar didesnė problema susijusi su Europos kaimynystės politika plačiąją prasme.
„Migracijos problema bus išspręsta tik tada, kai nebebus tokių didelių paskatų žmonėm keliauti. Tai čia ir socialinės tam tikros tvarkos pakeitimas Europoje ir tuo pačiu, kažkiek pagerinimas, pagal galimybes, gyvenimo tose Šiaurės Afrikos, Vidurio, Rytų Afrikos valstybėse, kad žmonėms nebūtų tokios paskatos išvykti.
Tai čia labiau yra ne Šengeno problema, o kad politikai nesugeba dėl įvairių priežasčių sėsti, apsvarstyti ir bandyti kažkokius labiau kompleksiškus sprendimus taikyti šitai problemai“, – reziumavo jis.