R. T. Erdogano vizitas surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas „konstruktyviu“ pavadino Niujorke vykusį graikiškos ir turkiškos Kipro dalių atstovų susitikimą, nors klausimai dėl sienos kirtimo liko neišspręsti. Paskutinieji JT tarpininkaujami aukšto rango pokalbiai dėl padalytos salos suvienijimo žlugo 2017 m. liepą.
R. T. Erdoganas atmeta naujas derybas dėl Kipro suvienijimo. Jis taip pat ragina nutraukti Šiaurės Kipro Turkų Respublikos izoliaciją. R. T. Erdoganas, be kita ko, kritikavo „neteisybę“, kurią „jau dešimtmečius patiria Kipro turkai“.
1974 m. liepos 20 d. turkų pajėgos pradėjo vadinamąją „Atilla“ operaciją. Per ją Turkija užėmė trečdalį salos teritorijos. Apie 40 proc. gyventojų buvo iškeldinti. Vyriausybė Ankaroje invaziją teisino „turkų mažumos apsauga“.
Susiję straipsniai
Prieš tai Kipro graikų nacionalinės gvardijos kariškiai, remiami tada Graikiją valdžiusios karinės chuntos, iš Kipro Respublikos prezidento posto išstūmė stačiatikių arkivyskupą Makariosą. Jų tikslas buvo salos suvienijimas su Graikija, kuriam labai priešinosi Kipro turkai.
Nuo tada sala politiškai yra padalyta. Turkų okupuotoje dalyje 1983 m. buvo paskelbta Šiaurės Kipro Respublika, kurią visame pasaulyje pripažįsta tik Turkija ir kuri labai priklausoma nuo Ankaros paramos. Kipro Respublika 2004 m. prisijungė prie ES. Demarkacinė linija tarp turkų okupuotos dalies ir Kipro Respublikos, be kita ko, eina per Nikosiją, kuri šiandien yra vienintelė padalyta pasaulio sostinė. Palei sieną yra buferinė zona, kurią stebi JT taikdariai.