Liepos 22 vakarą demonstrantai pradėjo rinktis prie Ivano Franko teatro Kyjivo centre – vos keli kvartalų nuo Prezidentūros. Pagrindinis skanduojamas šūkis buvo paprastas ir aiškus: „Vetuok įstatymą!“
Tuo metu prezidentas Volodymyras Zelenskis dar nebuvo oficialiai pasirašęs naujojo įstatymo, kuris, pasak kritikų, naikina Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) ir Specialiosios kovos su korupcija prokuratūros (SAPO) nepriklausomybę.
„Jeigu jis nevetuos šito įstatymo, tai tas pats, kas nusispjauti į veidą kiekvienai motinai, žmonai ir vaikui, praradusiam mylimąjį fronte. Tai panieka žuvusiųjų už mūsų laisvę, orumą ir nepriklausomybę atminimui“, – 40-metė teisininkė Maryna kalbėjo „Kyiv Independent“ protesto metu.
Ji pridūrė, kad ši situacija primena 2014 m. sausio 16-ąją, kai prezidento Viktoro Janukovyčiaus kontroliuojamas parlamentas priėmė vadinamuosius „diktatūros įstatymus“, ribojusius susirinkimų ir žodžio laisvę per Euromaidano revoliuciją. V. Janukovyčius buvo nuverstas kiek daugiau nei po mėnesio.
„Deja, tai vėl vyksta – be paaiškinimų visuomenei. Vyksta karo padėties sąlygomis, kai daugelis piliečių neturi galimybių ginti savo teisių“, – pyko Maryna.
Protestuotojai, apsisiautę mėlynos ir geltonos spalvų vėliavomis, stovėjo petys į petį su plakatais, kuriuose persipynė ironija ir pasipiktinimas: „Man jau gana“, „Šalin rankas nuo NABU“, arba dainininko Serhijaus Žadano žodžiai – „Kam man sistema, kuri veikia prieš mane“.
Skambėjo skanduotės: „Vetuok įstatymą“, „Ukraina – ne Rusija“, taip pat šūksniai, nukreipti į prezidento administracijos vadovą Andrijų Jermaką.
„Tai mažiausia, ką galime padaryti, kai valdžia išduoda tautą, – aiškino 62 metų profesorius Volodymyras Kulykas iš Kyjivo ekonomikos mokyklos. – Kai nepriklausomos antikorupcinės institucijos diskredituojamos ir jų egzistavimas keliamas pavojun, tai nebegalima tylėti.“
Pasak jo, nors karo padėties metu vieši susibūrimai yra techniškai draudžiami, žmonės sąmoningai pasirenka pažeisti mažą įstatymą tam, kad sustabdytų didžiules valdžios piktnaudžiavimo rizikas.
V. Kulykas taip pat perspėjo, kad šis įstatymas kelia grėsmę Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą: „Mes pykstame, kai Vengrija stabdo mūsų pažangą, bet šis įstatymas mūsų narystę gali pakenkti dar labiau.“
Dauguma susirinkusiųjų buvo jauni žmonės – kai kuriems per Euromaidaną dar nebuvo nė dešimties metų. Dabar jie grįžta į tuos pačius protestų skverus – šįkart nebe kaip stebėtojai, o kaip aktyvūs piliečiai.
„Negaliu ramiai žiūrėti, kaip viskas, už ką buvo kovota 2014-aisiais, ir už ką dabar žūsta mūsų kariai, griūva mums prieš akis, – kalbėjo 20-metis studentas Myroslavas Kinachas. – Todėl aš čia – ginu ir save, ir Ukrainos žmones.“
22-ejų metų Volodymyras, proteste dalyvavęs su draugais, teigė nesitikėjęs tokio valdžios žingsnio: „Mes giname Europą, saugome jos sienas, perkame jiems laiką. Jei mūsų partneriai nesako, kad tai nepriimtina, tai turi padaryti pilietinė visuomenė.“
Jis pabrėžė, kad šis įstatymas prieštarauja pačiai priežasčiai, dėl kurios Ukraina kovoja: „Mes – jauna demokratija, stojanti prieš seną autokratiją. Bet dabar pradedame panašėti į ją. Ir jeigu taip, tai kodėl kas nors turėtų mus remti?“
Kol kas V. Zelenskis išliko tylus. Jo administracija nesuteikė jokių viešų komentarų. Daugelis susirinkusiųjų tikėjosi, kad prezidentas vis dėlto vetuos įstatymą.
Tačiau artėjant vidurnakčio komendanto valandai, kai minia pradėjo skirstytis, parlamento svetainėje pasirodė įrašas: V. Zelenskis įstatymą pasirašė.
Naktį socialiniuose tinkluose ėmė plisti trumpa, bet aiški žinutė: „Rytoj, 20 val., toje pačioje vietoje.“
28 metų dizainerė Yanina šį sprendimą vadina naujos protestų bangos pradžia: „Mes, ukrainiečiai, mokame ginti savo teises ir priminti, kad kova dar nesibaigė.“