Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, tiek dabartiniai, tiek buvę Austrijos pareigūnai pradėjo viešai svarstyti šalies galimos narystės NATO galimybę, nepaisant to, kad Austrija nuo 1955 m. ilgą laiką laikėsi neutraliteto.
B. Meinl-Reisinger sakė, kad „vien neutralumas Austrijos neapsaugo“, ir pabrėžė, kad reikia ir stipresnių savigynos pajėgumų, ir gilesnių saugumo partnerysčių.
„Esu labai atvira viešoms diskusijoms apie Austrijos saugumo ir gynybos politikos ateitį“, – sakė ji. „Nors šiuo metu parlamente ir tarp gyventojų nėra daugumos, pasisakančios už stojimą į NATO, tokios diskusijos vis tiek gali būti labai vaisingos“, – pridūrė.
Charkive aidėjo nauji Rusijos dronų ir raketų smūgiai: neišvengta sužeistųjų
Austrija laikosi neutralumo politikos nuo 1955 m., kai, sudarydama susitarimą su Sovietų Sąjunga ir Vakarų valstybėmis dėl visiško suvereniteto atgavimo po Antrojo pasaulinio karo, paskelbė apie nuolatinį neprisijungimą. Šalis nėra NATO narė, tačiau dalyvavo daugelyje ES vadovaujamų taikos misijų ir remia Europos Sąjungos bendrąją saugumo ir gynybos politiką.
Meinl-Reisinger teigė, kad neutralumas neturėtų būti tapatinamas su neveiklumu, ir įspėjo, kad Austrija negali sau leisti būti naivi. „Negalime sėdėti rankas sudėję ir sakyti: Jei mes niekam nieko nedarysime, niekas nieko nedarys mums“, – sakė ji.
Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Suomija ir Švedija priėmė istorinius sprendimus kreiptis dėl narystės NATO.
Susiję straipsniai
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.