Vyriausybė skyrė lėšų Aplinkos apsaugos agentūrai dešimčiai dronų įsigyti. Kiekvienas įrenginys kainuoja 6 000–6 500 eurų, tad bendra suma sieks beveik 65 000 eurų.
„Tai nėra paprasti dronai, o įrenginiai su termovizoriumi, leidžiantys medžiotojams identifikuoti šernus sutemose, tamsoje ar ten, kur kitos stebėjimo priemonės nepadeda,“ – paaiškino Klimato ministerijos medžioklės patarėjas Aimaras Rakko.
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė konkursą, o tikimasi, kad šie įrenginiai medžiotojams visoje Estijoje, ypač protrūkių vietose, bus prieinami rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Iš pradžių, tikėtina, medžiotojai turės bendradarbiauti su patyrusiais dronų pilotais.
„Agentūros darbuotojai, turintys įgūdžių valdyti dronus, gali padėti. Atsižvelgiant į tai, kad tai gana brangūs įrenginiai, jų negalime atiduoti visiškiems naujokams – žmogus turi būti bent kartą skraidinęs droną,“ – teigė A. Rakko.
„Bet manau, kad medžiotojai galėtų bendradarbiauti ir su dronų mėgėjais, nes jiems tai nauja ir įdomu – išbandyti termovizinius dronus bei pamatyti, kaip jie veikia,“ – pridūrė jis.
Išimties tvarka šiemet vasarą šernus iš laukų bus leidžiama varyti ir medžiokliniais šunimis, nors paprastai tokiu metu tai draudžiama.
„Jei dronu aptinkame šerną kukurūzų lauke, turime kažkaip jį iš ten išvaryti. Neįsivaizduojama, kad žmonės eitų juos vaikytis – šernai puikiai sprunka nuo žmogaus, o galiausiai patys suktumėmės ratu ir sutryptume kukurūzus kaip kokiame filme apie varles,“ – juokėsi estas.
„Paprastai vasarą šunys nenaudojami, nes daug gyvūnų turi jauniklių ir tai sukeltų didelį trikdymą kitiems žvėrims. Todėl kol kas leidimą norėtume riboti tik laukams,“ – pridūrė specialistas.
Kiaulių augintojams padėti vyriausybė taipat leidžia greitai pritaikyti neveikiančias kiaulių fermas laikinam naudojimui. Šios patalpos reikalingos paršeliams, kurie priešingu atveju būtų pridedami prie esamos bandos. Tačiau, jei fermoje nustatomas maro atvejis, ji privalo būti ištuštinta, dezinfekuota ir bent tris mėnesius negali būti naudojama.
„Deja, negalime paprašyti paršavedžių, kad jos šiandien neatsivestų – atsivedimai vyksta kas savaitę ar kasdien, ir gyvūnus reikia kažkur apgyvendinti,“ – paaiškino Estijos kiaulių veisimo asociacijos valdybos pirmininkas Timo Vunderis.
Padėtis dėl afrikinio kiaulių maro Estijoje yra itin rimta – šiais metais liga išplito skirtingose šalies apskrityse, pranešė valstybės Žemės ūkio ir maisto tarnybos (PTA) Gyvūnų sveikatos ir gerovės departamento vadovas Olevas Kalda.