Pasak pareigūnų, kitas žingsnis D. Trumpo akimis yra dvišalis Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas.
Per pastarąsias dienas D. Trumpas patarėjams nurodė, kad jis planuoja surengti trišalį susitikimą su abiem lyderiais tik po to, kai jie pirmiausia susitiks vieni, nors nėra aišku, ar tas pirminis susitikimas apskritai įvyks. Pats jis į procesą įsitraukti neketina, rašo „The Guardian“.
Antradienį telefonu duodamas interviu laidos vedėjui Markui Levinui WABC eteryje, D. Trumpas taip pat pabrėžė, kad būtų geriau, jog pirmą kartą V. Putinas ir V. Zelenskis susitiktų be jo.
Dėl Ukrainai žadamų saugumo garantijų L. Kojala mato daug nesueinančių galų: baiminasi dėl vieno
„Aš tiesiog noriu pamatyti, kas įvyks per susitikimą. Taigi jie dabar organizuoja jį, o mes pamatysime, kuo tai baigsis“, – kalbėjo jis.
D. Trumpo atsargumas spausti V. Putiną ir V. Zelenskį susitikti sutampa su jo pastarosiomis pripažintomis abejonėmis – karo užbaigti yra sunkiau, nei jis tikėjosi, nors dar pernai rinkimų kampanijoje jis tvirtino tai galįs padaryti per 24 valandas.
Kadangi šį mėnesį baigėsi jo nustatytas terminas Rusijai užbaigti karą, D. Trumpas siekia greitos taikos sutarties. Po pirmadienį Baltuosiuose rūmuose vykusių susitikimų su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais jis pareiškė inicijavęs dvišalio susitikimo žingsnius.
Vyresnysis administracijos pareigūnas šią situaciją apibūdino kaip „palaukime ir pamatysime“ požiūrį. Vis dėlto pastarosiomis dienomis nematyti apčiuopiamų ženklų, kad derybos artėtų prie rezultato.
Susiję straipsniai
Po susitikimų Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas kalbėjosi su V. Putinu apie 40 minučių. V. Putino užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas vėliau paaiškino, kad abu lyderiai susitarė paskirti aukštesnio rango derybininkus tiesioginėms Rusijos ir Ukrainos deryboms.
Šis pareiškimas rodė, kad dvišalis susitikimas dar negreitai, nors NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išreiškė optimizmą, kad jis galėtų įvykti per dvi savaites. Tuo tarpu V. Putinas iki šiol atmetė ankstesnius V. Zelenskio bandymus susitikti akis į akį nuo pat karo pradžios.
Pirmadienio vakaro spaudos konferencijoje po susitikimų Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis sakė, kad Europos lyderių diskusijos su D. Trumpu daugiausia sukosi apie saugumo garantijas Ukrainai bet kokioje taikos sutartyje, kad Rusija negalėtų atnaujinti invazijos.
D. Trumpas pasiūlė prisidėti prie saugumo garantijų, tačiau jau atmetė galimybę dislokuoti amerikiečių karius Ukrainoje. Tikėtina, kad JAV pagalba apsiribos žvalgybos dalijimusi arba galbūt JAV oro pajėgų parama.
Anksčiau D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas CNN laidoje nurodė, kad V. Putinas sutiko, jog JAV galėtų pasiūlyti Ukrainai saugumo garantiją, panašią į NATO 5 straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.
„Mums pavyko iškovoti šį nuolaidą: kad Jungtinės Valstijos galėtų pasiūlyti 5 straipsnio tipo apsaugą, o tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl Ukraina siekia įstoti į NATO“, – aiškino S. Witkoffas.
Vis dėlto V. Putino pritarimas NATO tipo saugumo garantijoms gali būti ne toks paprastas. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat užsiminė, kad Rusija turėtų būti viena iš Ukrainos saugumo garantų – tokį pasiūlymą, pasak vieno pareigūno, Baltieji rūmai privačiai išjuokė.
„Ukrainos pusė pasiūlė, o mūsų delegacija tuo metu (per 2022 m. derybas – red. past.) sutiko, dirbti ties saugumo garantijomis, kurios apimtų visus nuolatinius JT Saugumo Tarybos narius – tai yra Rusiją, Kinijos Liaudies Respubliką, Jungtines Valstijas, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Po susitikimų Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis taip pat pristatė planą per Europą įsigyti 90 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškų ginklų, kad Ukraina gautų saugumo garantijas, bei pasiūlė JAV pirkti dronus iš Ukrainos. Kol kas neaišku, ar tai yra dalis ginklų sutarties, kurią D. Trumpas paskelbė praėjusį mėnesį.