ISW ekspertai atkreipė dėmesį į naują Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą, kuriame jis kategoriškai atmetė JAV ir Europos pastangas suteikti Ukrainai patikimas saugumo garantijas.
Trečiadienį jis savo anglų kalba rašytoje „X“ paskyroje parašė: „(Rusija – red. past.) aiškiai pareiškė: jokių NATO pajėgų taikos palaikymui. Rusija nepriims tokių „saugumo garantijų“.“
Be to, Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina turėtų sekti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Suomijos derybų modelio pavyzdžiu – tapti neutralia valstybe ir atiduoti dalį savo teritorijos, o derybos turėtų būti grindžiamos įvykių eiga mūšio lauke.
Kitas Valstybės Dūmos deputatas Dmitrijus Belikas padarė panašų pareiškimą, apkaltindamas Ukrainą „ignoruojant realijas vietoje“ teritorijos klausimu.
ISW primena, kad Kremliaus pareigūnai dažnai naudoja „realios padėties“ idėją, kad pagrįstų Rusijos dominavimą mūšio lauke ir pareikalautų, jog Ukraina pasiduotų Kremliaus reikalavimams.
Ketvirtadienį Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Grigorijus Karasinas išreiškė abejones dėl viso derybų proceso perspektyvumo, nes, jo teigimu, „suinteresuotosios šalys turi suprasti“, kad Rusija yra susirūpinusi savo strateginiu saugumu Europos ir NATO atžvilgiu.
Analitikai cituoja ir kitus rusų pareigūnų pareiškimus, įskaitant Rusijos rezervo pulkininko Viktoro Baraneco teiginį, kad šalis gali leisti Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje.
Tačiau tam Ukraina turėtų atiduoti Rusijai visus savo pietinius regionus, įskaitant Odesos ir Mykolajivo, o galbūt ir Charkivo regionus. Rusija šių teritorijų nėra okupavusi.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai pareiškė, kad Kremliaus tikslas yra politinė kontrolė visoje Ukrainoje, o ne atskirų Ukrainos teritorijų, pavyzdžiui, Donecko srities, užėmimas.
Tai dar kartą parodo Rusijos nenorą sutikti su bet kokiu susitarimu, kuris neapima visiško Ukrainos pasidavimo, aiškina ISW.
Atspirties taškas
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad Kremlius pasirinko S. Lavrovą kaip pagrindinį ilgalaikio Rusijos naratyvo skleidėją, jog 2022 m. Stambulo derybos yra būtinas atspirties taškas galimiems būsimiems deryboms dėl taikos Rusijos kare su Ukraina.
Tokiu būdu Maskva reikalauja, kad Rusija ir jos sąjungininkės išlaikytų teisę vetuoti bet kokią Vakarų karinę pagalbą Ukrainai, o Ukraina liktų be gynybos nuo būsimos Rusijos agresijos, pabrėžia ISW.
Šią savaitę S. Lavrovas padarė keletą atitinkamų pareiškimų ir reikalavimų, visų pirma teigdamas, kad 2022 m. vykusios Stambulo derybos buvo grindžiamos karo „pagrindinių priežasčių pašalinimo“ koncepcija.
Tačiau, jei būsimas taikos susitarimas būtų grindžiamas šiais Rusijos pasiūlymais, jis paralyžiuotų Ukrainą, visam laikui uždraustų jai prisijungti prie NATO, nustatytų „drakoniškus apribojimus“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydžiui ir uždraustų Kyjivui gauti bet kokią Vakarų karinę pagalbą, – primena ISW.
Susitarimo projekte taip pat buvo reikalaujama, kad Rusijai ir jos sąjungininkei Kinijai būtų suteiktas garantuojančių valstybių statusas, leidžiantis vetuoti Vakarų karinę pagalbą Ukrainai.
Tuo pačiu metu Stambulo ultimatumai neribotų Rusijos karinių pajėgumų, veiksmingai neutralizuotų Ukrainą politiškai ir kariniu požiūriu bei apsaugotų Maskvos galimybę ateityje vėl įsiveržti į Ukrainą daug palankesnėmis sąlygomis nei net 2022 m.
ISW mano, kad Kremlius supranta, jog 2022 m. pradžioje Ukrainai „Stambulo“ modelis buvo nepriimtinas, todėl ir toliau jį primygtinai siūlo, bandydamas pavaizduoti Ukrainą kaip šalį, nenorinčią derėtis, nors iš tiesų pati Maskva ir toliau vilkina sąžiningas taikos derybas.