B. Netanyahu vyriausybė yra priklausoma nuo kraštutinių dešiniųjų koalicijos narių paramos – šie atmeta karo pabaigą ir bet kokį susitarimą su radikaliu islamistiniu „Hamas“ judėjimu, kurio beprecedentis išpuolis prieš Izraelį 2023 m. spalį sukėlė karą Gazos Ruože.
„Esu čia dėl įkaitų, kurie neturi balso. Esu čia dėl karių, kurie šaukia ir kurių šioje vyriausybėje niekas negirdi, – kalbėjo B. Gantzas. – Mūsų valstybės pareiga pirmiausiai yra saugoti žydų ir visų piliečių gyvybes“.
B. Gantzas paragino kitus opozicijos lyderius Jairą Lapidą ir Avigdorą Liebermaną apsvarstyti jo pasiūlymą. J. Lapidas yra didžiausios opozicinės partijos „Yesh Atid“ vadovas.
Susiję straipsniai
Ji 120 vietų parlamente turi 24 mandatus. A. Liebermanas vadovauja partijai „Israel Beiteinu“, turinčiai aštuonis parlamentarus, kaip ir B. Gantzo centro kairysis aljansas „Mėlyna-balta“.
Kartu su 32 B. Netanyahu „Likud“ partijos deputatai šios trys partijos galėtų sudaryti koaliciją, turinčia stabilią 72 mandatų daugumą. Tiesa, J. Lapidas ir A. Liebermanas iki šiol nesutiko prisijungti prieš B. Netanyahu vyriausybės.
Savo kalboje B. Gantzas nereikalavo nutraukti karą. „Hamas“ teroristai, badu marinantys įkaitus, turi mirti kaip naciai, – sakė politikas. – Medžiosime juos iki paskutinės jų dienos. Tačiau pirmiausiai išgelbėsime savo brolius“.
Dabartinei B. Netanyahu koalicijai po parlamento vasaros pertraukos gresia griūtis. Dėl planų šaukti į kariuomenę ultraortodoksus vyrus dvi ultraortodoksų partijos atšaukė ligšiolinę savo paramą vyriausybei.
„Hamas“ savo rankose dar laiko 49 įkaitus, tačiau gyvi jų tikriausiai yra tik 22. Šeštadienio vakarą Tel Avive tūkstančiai žmonių vėl dalyvavo demonstracijoje, reikalaudami įkaitų išlaisvinimo.