Kaip pranešama, nuo 2021 m. valdžioje esantis J. G. Store turėtų ir toliau vadovauti leiboristų mažumos vyriausybei, remiamai keturių kitų kairiųjų partijų. Rezultatai, gauti suskaičiavus beveik visus balsus, rodo, kad Norvegijos penkių partijų kairiųjų blokas iškovojo nedidelę daugumą – 87 iš 169 parlamento mandatų, palyginti su 82 kėdėmis, kurias užims dešiniųjų blokas.
Rinkiminės kampanijos šioje turtingoje 5,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje metu bene didžiausias dėmesys buvo skiriamas vidaus reikalams, tačiau jai įtakos turėjo ir geopolitika, įskaitant JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką ir karą Ukrainoje.
„Žinojome, kad bus įtempta, taip ir buvo. Žinojome, kad turėsime atiduoti viską, ir mes atidavėme viską (…) Mes tai padarėme“, – rinkimų naktį surengtame mitinge sušuko 65-erių lyderis, kai jo Leiboristų partija išsiveržė į priekį ir surinko apie 28 proc. balsų.
Susiję straipsniai
Rinkimuose taip pat rekordiškai išaugo palaikymas prieš imigraciją ir valstybės aparatą nusiteikusiai Pažangos partijai, kuri, palyginti su 2021 m. rinkimais, padvigubino savo rezultatą. Paskatinta jaunesnių rinkėjų, ypač vyrų, ji tapo pirmaujančia opozicine jėga, gavusia apie 24 proc. balsų. Ji aplenkė buvusios ministrės pirmininkės Ernos Solberg Konservatorių partiją, kuri savo ruožtu užfiksavo prasčiausią rinkimų rezultatą per 20 m. – 14,6 proc.
„Šiandien mes švęsime geriausią rezultatą mūsų istorijoje, o mano tikslas – kad tai būtų tik pradžia“, – kalbėjo Pažangos partijos lyderė Sylvi Listhaug.