Po to, kai Rusijos dronai trečiadienį įsiveržė į Lenkijos oro erdvę, pasirodė įvairių interpretacijų – nuo teiginių, kad tai „NATO reakcijos išbandymas“, iki vertinimų, jog tai buvo tikslinga informacinė ir karinė operacija, skirta susilpninti paramą Ukrainai.
Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją antradienio naktį Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healy pareiškė, kad įsakė ginkluotosioms pajėgoms pateikti galimybes sustiprinti NATO oro gynybą toje šalyje.
Panašių raginimų išsakė ir kitos NATO šalys, tarp jų – Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai, kurios teigė dislokuosiančios papildomas gynybos priemones.
Didėjantis susirūpinimas dėl Rusijos dronų Lenkijoje: JAV jungiasi prie Vakarų
„Tai visiškai neteisinga reakcija, kurios tikėjosi pati Rusija“, – teigė R. Kempas.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šį incidentą pavadino „milžiniška provokacija“ ir pareiškė, kad tai „pastūmėjo Lenkiją į karinį konfliktą labiau nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo“.
R. Kempas pažymėjo, kad teiginys, esą „Rusija testuoja NATO reakciją“, yra neteisingas.
Susiję straipsniai
„Putinui nereikia tikrinti mūsų reakcijos į dronus, įskrendančius į NATO oro erdvę, nes jis jau tiksliai žino, kokia ji bus – jokios“, – pareiškė jis.
Pasak autoriaus, tai, kad į Lenkijos oro erdvę įskridęs dronų skaičius nėra pakankamas, kad sukeltų reikšmingą reakciją.
„NATO tai įrodė pareikšdama, kad incidentas nelaikomas pagrindu aktyvuoti 5-ąjį straipsnį. Nepamirškite, kad tą pačią naktį į Ukrainos miestus buvo paleista 415 dronų ir 43 raketos. Štai kaip atrodo plataus masto provokacija, pone Tuskai“, – dėstė R. Kempas.
Ekspertas pripažino, kad tai buvo reikšmingiausias oro erdvės pažeidimas NATO teritorijoje per visą istoriją. Tai buvo pirmas kartas, kai NATO naikintuvai numušė Rusijos dronus.
„Tai buvo dalis to paties veiksmų modelio, kurio Rusija laikosi nuo plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m.“, – dėstė R. Kempas.
Pasak jo, Maskva vykdo „labai veiksmingą propagandos kampaniją, įskaitant sabotažą, padegimus, kibernetines atakas, pasikėsinimus ir bauginimus Vakarų šalyse, siekdama įtikinti jas mažinti arba visiškai nutraukti ginklų tiekimą“.
Tikrasis dronų invazijos tikslas buvo „pasėti baimę NATO šalyse iki tokio lygio, kad jos siektų sutelkti sustiprintą oro gynybą Lenkijos apsaugai, o dėl to Ukrainai būtų atimti taip reikalingi ištekliai“.
„Tai nereiškia, kad NATO šalys neturėtų stiprinti savo oro gynybos. Turėtų... Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad oro gynybos priemonių akivaizdžiai trūksta, pagrindinis NATO šalių prioritetas dabar turėtų būti kuo daugiau turimų sistemų perduoti Ukrainai, o ne laikyti jas rezerve galimam karui, kuris šiuo metu nėra numatomas“, – rašė R. Kempas.
Pareigūnas pridūrė, kad geriausias būdas užkirsti kelią tokiems veiksmams – „atimti iš V. Putino pergalę, kurios jam dabar taip desperatiškai reikia Ukrainoje“.