Tariamas įsiveržimas įvyko tuo metu, kai palei NATO rytinę sieną tvyro padidėjusi įtampa, o kartu ir po to, kai Lenkija praėjusią savaitę pasiskundė, kad į jos teritoriją įskrido apie 20 rusiškų bepiločių orlaivių. Maskva neigė, kad Lenkija buvo taikinys. Rusija šiuo metu vykdo karą prieš Ukrainą ir dažnai išbando Vakarų oro gynybą, tačiau Estija pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais skrydžiai tapo labiau provokuojantys.
„Rusija šiais metais jau keturis kartus pažeidė Estijos oro erdvę, o tai savaime yra nepriimtina. Tačiau šiandienos įsibrovimas (…) yra be precedento įžūlus“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
„Į Rusijos vis plačiau vykdomą ribų bandymą ir didėjantį agresyvumą turi būti reaguojama sparčiai didinant politinį ir ekonominį spaudimą“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Informaciją apie įsibrovimą patvirtino ir Estijos gynybos ministerija.
Po žinios apie Estijos oro erdvės pažeidimą Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas apkaltino Maskvą „labai pavojinga provokacija“. K. Kallas, kuri yra buvusi Estijos ministrė pirmininkė, tinkle „X“ įspėjo, kad naujausias Rusijos pažeidimas NATO rytiniame flange „dar labiau padidina įtampą regione“, ir pridūrė, jog „ES visiškai solidarizuojasi su Estija“.
Kalba apie 4-ąjį straipsnį
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas penktadienio vakarą paskelbė, kad šalis prašys skubių NATO pokalbių dėl incidento.
„Toks pažeidimas yra visiškai nepriimtinas. Estijos vyriausybė nusprendė prašyti NATO 4-ojo straipsnio konsultacijų“, – tinkle „X“ sakė K. Michalas.
Pagal 4-ąjį straipsnį bet kuri NATO šalis narė gali sušaukti skubias derybas, jei mano, kad kyla pavojus jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.