NATO pakėlė naikintuvus, kai penktadienį trys Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo apie 12 minučių. Estija tai pavadino nauja pavojinga provokacijas, Maskva tai neigė.
Estija nedelsdama paragino surengti skubias derybas su NATO sąjungininkėmis, praėjus mažiau nei dviem savaitėms, kai tą patį padarė Lenkija po Rusijos dronų įsiveržimo į jos oro erdvę.
Pagal 4-ąjį straipsnį bet kuri narė gali sušaukti skubias diskusijas, kai mano, kad jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“ gresia pavojus.
Žvėriškos rusų atakos vaizdai: ant Zaporižios numestos mažiausiai 5 bombos, yra žuvusiųjų
Antradienio derybos bus trečias kartas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., kai aktyvuojamas 4-asis straipsnis, ir devintas kartas per 79 metų Aljanso istoriją.
NATO kolektyvinis saugumas grindžiamas 5-jo straipsnio principu: jei viena narė užpuolama, visas Aljansas stoja ją ginti. Šis straipsnis per NATO istoriją buvo pritaikytas tik vieną kartą – po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Lenkijai dėl dronų įsiveržimo aktyvavus 4-ąjį straipsnį, NATO paskelbė, kad stiprina gynybą rytiniame flange, siekdama geriau apsaugoti savo sieną.
Susiję straipsniai
Estija taip pat pranešė, kad pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sušauks posėdį dėl Rusijos naikintuvų įsiveržimo.