„Turime pakeisti Europos mąstyseną – nuo taikos meto mąstysenos pereiti prie parengties karui“, – Berlyne prieš susitikimą su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistoriumi kalbėjo P. Jonsonas.
Konrado Adenauerio fonde vykusiame renginyje P. Jonsonas sakė, kad Rusija masiškai ginkluojasi ir plėtoja „vis labiau mirtinas“ karines pajėgas, daro didelę pažangą tolimojo nuotolio ginklų ir elektroninio karo srityje.
Jis įspėjo, kad NATO partnerės turi labiau koordinuoti savo veiksmus gynybos srityje.
D. Trumpo ir V. Zelenskio laukia svarbus susitikimas Niujorke: dėmesio centre – sankcijos Rusijai
„Investuodami į gynybą, kalbame apie aljanso įvairovę, – sakė P. Jonsonas. – Tai nėra gerai. Nenoriu, kad investicijos į gynybą būtų susiskaldžiusios.“
Šaltojo karo metais buvusi neutrali, Švedija, reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje, praėjusiais metais įstojo į NATO.
„Ukrainą įsivaizduojame kaip skydą – arba kalaviją, jei jums taip labiau patinka, – saugantį mus nuo Rusijos karinės ekspansijos“, – sakė jis.
„Tačiau dabar taip pat matome, kad finansinės pagalbos Ukrainai naštą neša vis mažesnis NATO sąjungininkių skaičius.“
Susiję straipsniai
P. Jonsonas taip pat paragino stiprinti dvišalį bendradarbiavimą su Vokietija gynybos srityje, teigdamas, kad abi vyriausybės turėtų skatinti standartizaciją ir ilgalaikes sutartis.
Pasak jo, Berlynas ir Stokholmas įgyvendindami savo gynybos strategiją eina panašiu keliu.
Abi šalys į gynybą, kuri ilgą laiką buvo finansuojama nepakankamai, investuoja rekordines sumas, tačiau taip pat susiduria su tais pačiais iššūkiais dėl karo Ukrainoje ir Rusijos keliamos grėsmės Baltijos jūros regione, teigė P. Jonsonas.