Pirma, tai gali būti susiję su kariniais ir ekonominiais realybės faktais. Rusija už karą moka didelę kainą – tiek žmonių gyvybių, tiek finansų atžvilgiu. Tuo pačiu metu D. Trumpas pripažino, kad Maskva patiria „rimtų ekonominių sunkumų“, o tai sustiprina argumentus, jog Vakarų pagalbos dėka Ukraina gali pasiekti pergalę.
Ukrainos atsparumas taip pat pakeitė požiūrį – tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, dabar atrodo įmanoma, jei sąjungininkai išlaikys paramą.
Tam įtakos turėjo ir sąjungininkai. Europos lyderiai masiškai lankėsi Vašingtone, ragindami D. Trumpą atsargiau elgtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Be to, Europos NATO šalys padidino pagalbą Ukrainai, o tai dar labiau susilpnino D. Trumpo retoriką, esą finansinę naštą neša vien tik Amerika.
Trečia, tai gali būti susiję su vidaus politika, nes JAV prezidentą dabar abi partijos kritikuoja dėl „pernelyg švelnaus“ požiūrio į Rusiją.
„Griežtesnė nacionalinės gynybos pozicija galėtų padėti jam sutelkti paramą tarp respublikonų, taip pat patraukti centristų dėmesį, kurie Ukrainos gynybą mato kaip nacionalinės reputacijos išbandymą“, – teigia „Sky News“.
Be to, „Sky News“ pažymi, kad reikia atsižvelgti į dar vieną veiksnį – D. Trumpo derybų taktiką.
„Trumpas dažnai keičia pozicijas, siekdamas padidinti įtaką. Kalbos apie kompromisą galėjo būti strategija, skirta atvesti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo, tačiau Rusijai atsisakius nusileisti jo skaičiavimai vėl pasisuko Ukrainos atkūrimo link“, – rašoma publikacijoje.
Antradienį D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina turi visas galimybes atkovoti visą savo teritoriją iki pirminių sienų.
JAV prezidentas pabrėžė, kad V. Putinas patiria didžiulių ekonominių sunkumų. Jis mano, jog dabar yra metas Ukrainai veikti.
Komentuodamas šį pareiškimą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, jog Baltųjų rūmų vadovo žinia buvo „labai teisinga“. Jis taip pat mano, kad Ukraina šioje situacijoje turi būti remiama.