Pasak Moldovos centrinės rinkimų komisijos, balsavo daugiau nei 1,6 mln. piliečių. 1,28 mln. piliečių balsavo šalies viduje esančiose rinkimų apylinkėse, o daugiau nei 245 tūkst. žmonių balsavo užsienyje.
Beveik galutiniais duomenimis, prezidentės Maios Sandu partija surinko 50,16 proc. balsų ir turės nedidelę daugumą 101 vietos parlamente. Prorusiškas Patriotų blokas gavo 24,19 proc. balsų.
Vienas iš Kremliaus remiamo „Patriotinio bloko“ lyderių, buvęs Moldovos prezidentas Igoris Dodonas, jau pareiškė spaudai, kad jie laimės parlamento rinkimus.
Moldovoje – itin svarbūs parlamento rinkimai: įvardijo, ką nulems jų baigtis
Tuo pačiu metu I.Dodonas paskelbė „taikų protestą“ pirmadienį, rugsėjo 29 d., 12 val., pridurdamas, kad „privalome ginti pergalę“.
„Privalome būti pasiruošę ginti savo pergalę rytoj. Jau dabar aišku, kad opozicija laimės šiuos rinkimus“, – sakė buvęs Moldovos prezidentas, neslepiantis prielankumo V.Putino Rusijai.
Kaip rašė portalas Lrytas, šie Moldovos rinkimai dar vadinami egzistenciniais rinkimais.
Susiję straipsniai
Šalies prezidentės Maios Sandu proeuropietiškai partijai PAS iššūkį metė stiprėjantis opozicinis Patriotinės sąjungos blokas, pasisakantis už glaudesnius ryšius su Rusija. Interesą šiuose rinkimuose turi ir Kremlius. Maskva kontroliuoja separatistinį Uždniestrės regioną ir siekia, kad šalis nepasirinktų kelio į Europos Sąjungą (ES).
Tuo tarpu Briuselis bando išlaikyti Kišiniovą savo įtakos zonoje ir riboti Rusijos įtaką regione, tačiau dar vasarį priimtas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sukelia netikėtų problemų. Rusija net nebando slėpti savo kišimosi į Moldovos rinkimus. Kremlius vykdo plataus masto dezinformacijos kampaniją ir papirkinėja rinkėjus, o šiai kampanijai skiria įspūdingus resursus. Analitikai ir pareigūnai pažymi, kad ant kortos stovi net pačios valstybės nepriklausomybė.
Didelis šių rinkimų faktorius yra nuolatinė Maskvos dezinformacijos kampanija ir atviras kišimasis į rinkimus. Moldovos pareigūnai kaltina Maskvą, kad ši griauna šalies nepriklausomybę sukėlusią energetinę krizę. Artėjant balsavimui, M. Sandu apkaltino Rusiją dezinformacijos kampanija – melagingų naujienų skleidimu, neteisėto partijų finansavimo ir protestų organizavimo.
Moldovos prezidentė taip pat įspėjo, kad Rusija išleidžia šimtus milijonų tiesioginiam rinkėjų papirkimui. „Kas išskiria Moldovą iš kitų Rusijos taikinių – tai atvirumas. Jie jau net nebando slėpti kišimosi,“ – „Politico“ sakė Atlanto tarybos Moldovos tyrėja Viktorija Olari.
Rusija naudoja įprastas propagandos taktikas, platinamas per netikras naujienų svetaines, trolių tinklus ir dirbtinio intelekto sukurtas melagienas.
Pagrindiniu taikiniu tapo ir M. Sandu, kuri sulaukė įvairių kaltinimų – nuo prekybos Ukrainos pabėgėlių vaikais iki spermatozoidų pirkimo iš Brado Pitto. Pasak V. Olari, Maskva taip pat rėmėsi stačiatikių bažnyčiomis ir organizavo antivyriausybinius protestus.
Sulaikė tris vyrus: įtaria planą organizuoti riaušes
Moldovos policija sekmadienį paskelbė, kad sulaikė tris vyrus iš Uždniestrės. Skelbiama, kad tai – riaušių koordinatoriai.
Pažymima, kad jie buvo sulaikyti nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl „masinio destabilizacijos ir riaušių rengimo iškart po rinkimų balsavimo pabaigos ir kitą dieną sostinėje vykusio protesto metu“.
Kaip pažymėjo teisėsaugos pareigūnai, sulaikytieji buvo atsakingi už riaušes organizavusių grupuočių koordinavimą, stebėseną ir logistinės paramos teikimą.
Kratų metu pas juos buvo rasta nemažai daiktų (įskaitant pirotechnikos priemones ir degias medžiagas), kurie, kaip pažymėjo policija, „buvo skirti sukelti paniką minioje ir chaosą“.
Rugsėjo 26 d. Serbijos vidaus reikalų ministerija paskelbė apie dviejų piliečių, įtariamų galimų riaušių organizavimu Moldovoje rinkimų dieną, suėmimą.
Rugsėjo 28 d. Moldovoje įvyko itin svarbūs parlamento rinkimai, kurie yra labai svarbūs šalies proeuropietiškam kursui. Rusijos bandymai daryti įtaką šių balsavimų eigai ir rezultatams yra vieni galingiausių pastaraisiais metais.