Rugpjūtį ir rugsėjį vykusiame teismo procese Kuko salose registruoto tanklaivio „Eagle S“ įgulos nariai buvo kaltinami tuo, kad 2024 m. gruodžio 25 d. Suomijos įlankoje vilko laivo inkarą jūros dugnu apie 90 km ir pažeidė penkis povandeninius kabelius.
Spalio pradžioje Helsinkio apygardos teismas nusprendė, kad byla nepriklauso Suomijos jurisdikcijai, ir juos teisti turės laivo vėliavos valstybė arba kaltinamųjų kilmės šalys: laivo kapitonas yra kartvelas, o du jo vyresnieji padėjėjai – kartvelas ir indas.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime prokuratūra teigė, kad teismo sprendime padaryta išvada, jog dėl „apribojimų, kylančių iš Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos“, Suomijos baudžiamasis kodeksas netaikytinas, „nors Suomija galėtų būti laikoma įtariamų nusikaltimų padarymo vieta“.
Pareiškime teigiama, kad generalinio prokuroro pavaduotojas „apskųs Helsinkio apygardos teismo sprendimą pripažinti nepriimtinais“ kaltinimus dėl kabelių pažeidimų už Suomijos teritorinių vandenų ribų.
Įtampai Baltijos jūroje augant nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį, daugelis ekspertų ir politinių lyderių įtariamą kabelių sabotažą vertina kaip Rusijos „hibridinio karo“ prieš Vakarų šalis dalį.
ES teigimu, laivas „Eagle S“ priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ – seniems naftos tanklaiviams, kuriais Maskva naudojasi siekdama išvengti sankcijų, kurias įvedė Vakarų sąjungininkai dėl karo Ukrainoje.