N. Sarkozy, Prancūzijos vadovas nuo 2007 iki 2012 metų, rugsėjo pabaigoje buvo nuteistas dėl 2007 m. plano, pagal kurį tuometinis Libijos diktatorius Moameras Kadhafis turėjo finansuoti jo rinkimų kampaniją.
Jis neigė kaltinimus ir apskundė šį nuosprendį, nors pagal Prancūzijos įstatymus nuosprendis bus vykdomas net ir nagrinėjant jo apeliaciją.
70 metų N. Sarkozy bus pirmasis pokario Prancūzijos vadovas ir pirmasis buvęs Europos Sąjungos šalies vadovas, kuriam teks atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Jis bus įkalintas „santykinai greitai“, po nuosprendžio paskelbimo agentūrai AFP sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs, tačiau jokių detalių nepateikęs teisminis šaltinis.
Tikėtina, kad bus imtasi papildomų saugumo priemonių: N. Sarkozy galbūt bus patalpintas į pažeidžiamų kalinių skyrių arba laikomas vienutėje.
Buvęs prezidentas nedelsdamas apskundė rugsėjo mėnesį paskelbtą nuosprendį, o artimiausiais mėnesiais tikimasi naujo teismo proceso. Paryžiaus apeliacinis teismas jį turi surengti per 18 mėnesių.
Įkalinimo metu jo advokatai gali prašyti apeliacinio teismo paleisti jį į laisvę, tačiau jis liks suimtas, nebent šis teismas nuspręstų kitaip.
„Išskirtinio sunkumo“ nusikaltimai
Teismo proceso metu prokurorai įrodinėjo, kad N. Sarkozy ir jo padėjėjai, veikdami su jo įgaliojimais ir jo vardu, 2005 m. sudarė sandorį su M. Kadhafiu po dvejų metų neteisėtai finansuoti jo pergalingą kandidatavimą prezidento rinkimuose.
Tyrėjai mano, kad mainais M. Kadafiui buvo pažadėta padėti atkurti jo tarptautinį įvaizdį po to, kai Vakarai apkaltino Tripolį 1988 m. susprogdinus lėktuvą virš Lokerbio (Škotija), o 1989 m. – dar vieną virš Nigerio, kur žuvo šimtai keleivių.
Teisėjų kolegijos pirmininkė Nathalie Gavarino teigė, kad nusikaltimai buvo „išskirtinio sunkumo“.
Teismas nusprendė, kad jis yra kaltas dėl neteisėto sąmokslo. Tačiau jis nepritarė prokurorų išvadai, kad N. Sarkozy gavo naudos iš neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo.
Jis buvo išteisintas dėl atskirų kaltinimų Libijos viešųjų lėšų pasisavinimu, pasyvia korupcija ir neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu.
Teisinės problemos
Pasibaigus kadencijai N. Sarkozy susidūrė su daugybe teisinių problemų.
Praėjusiais metais šalies aukščiausiasis teismas paliko galioti jo apkaltinamąjį nuosprendį ir vienų metų laisvės atėmimo bausmę už papirkinėjimą dėl bandymo 2014 m. užsitikrinti teisėjo palankumą.
Anksčiau šiais metais jis tris mėnesius iš šios bausmės atliko su elektronine apykoje, o vėliau buvo lygtinai paleistas į laisvę.
Atskirai jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė – šeši mėnesiai su dar šešiais mėnesiais atidėjimo – už neteisėtą 2012 m. kampanijos finansavimą.
Jis pateikė galutinę apeliaciją Prancūzijos aukščiausiajam teismui, kuris sprendimą turėtų priimti kito mėnesio pabaigoje.
Jis taip pat susidūrė su pasekmėmis už teismo salės ribų: be kita ko, neteko Garbės legiono ordino – aukščiausio Prancūzijos apdovanojimo – po apkaltinamojo nuosprendžio dėl papirkinėjimo.
Nepaisant teisinių problemų, N. Sarkozy, kuris eidamas pareigas laikė save „hiperprezidentu“, vis dar turi didelę įtaką ir populiarumą Prancūzijos politikos dešinėje ir yra žinoma, kad reguliariai susitinka su prezidentu Emmanueliu Macronu.