Kartu Teheranas akcentavo „tvirtą Irano įsipareigojimą diplomatijai“. Buvo numatyta, kad branduolinė sutartis nustos galioti 2025 m. spalio 18 d. – praėjus lygiai 10 metų po to, kai tekstą patvirtino JT, priėmusios rezoliuciją 2231.
Po kelerius metus trukusių derybų su penkiomis veto teisę JT Saugumo Taryboje turinčiomis šalimis – JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Didžiąja Britanija – bei Vokietija 2015 m. Vienoje buvo pasiektas susitarimas su Iranu. Jis ribojimais ir kontrole turėjo užtikrinti, kad Iranas negalės pasigaminti branduolinio ginklo. Kartu Iranui leista naudoti branduolinę energiją taikiems tikslams – prižiūrint Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA).
Tačiau JAV 2018 m. per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo kadenciją vienašališkai pasitraukė iš susitarimo ir tada vėl įvedė sankcijas Iranui. Tuomet ir Teheranas savo ruožtu laipsniškai atsisakė sutarties įsipareigojimų ir padidino urano sodrinimo lygį.
Vasarą žlugo europiečių mėginimai išgelbėti susitarimą. Rugsėjį vėl buvo atnaujintos JT sankcijos Iranui. Tačiau ir toliau ieškoma diplomatinio sprendimo.
TATENA duomenims, Iranas šiuo metu turi daug kartu didesnį prisodrinto urano kiekį, nei buvo sutarta branduoliniame susitarime. Vakarai kaltina Iranas siekiant pasigaminti atominę bombą, šis tai neigia.